Antibiotikai – ne nuo visų ligų: specialistai įspėja apie dažniausias vartojimo klaidasLapkričio 18, 2026

Antibiotikai – ne nuo visų ligų: specialistai įspėja apie dažniausias vartojimo klaidas

Prasidėjus šaltajam metų laikui ir daugėjant kvėpavimo takų infekcijų, vis dažniau kyla klausimas – kada iš tiesų reikia antibiotikų? Lapkričio 18-ąją minima Europos supratimo apie antibiotikus diena primena, kad šie vaistai, nors ir nepakeičiami gydant daugelį bakterinių infekcijų, ne visada yra tinkamas pasirinkimas susirgus. Netinkamas jų vartojimas gali pakenkti ne tik pačiam pacientui, bet ir prisidėti prie vienos didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų – bakterijų atsparumo antibiotikams didėjimo.

Apie atsakingą antibiotikų vartojimą, dažniausias gyventojų klaidas, bakterijų atsparumo grėsmes ir tai, kaip išsaugoti šių vaistų veiksmingumą ateityje, kalbamės su šeimos gydytoja Edita Puskunigyte ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Vaida Mitkuviene.

Antibiotikai nepadeda gydyti virusinių infekcijų

Antibiotikai – tai vaistai, skirti bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas arba stabdo jų dauginimąsi, tačiau neveikia virusų. Todėl susirgus gripu, COVID-19 ar įprastu peršalimu antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir nesutrumpins ligos trukmės.

Vis dėlto, kaip pastebi šeimos gydytoja Edita Puskunigytė, dalis pacientų antibiotikus vis dar laiko universaliu vaistu nuo infekcijų.

„Kaip šeimos gydytoja, kasdien susiduriu su pacientų klausimais apie antibiotikų vartojimą. Vis dar dažnai tenka išgirsti, kad susirgus norėtųsi kuo greičiau pradėti vartoti antibiotikus, tikintis, jog jie padės greičiau pasveikti. Tačiau svarbu suprasti, kad antibiotikai nėra vaistas nuo visų infekcijų“, – sako E. Puskunigytė.

Nenurodytas aprašymas

Šeimos gydytoja Edita Puskunigytė

 

NVSC Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Vaida Mitkuvienė atkreipia dėmesį, kad vien aukšta temperatūra ar stiprus kosulys dar nereiškia bakterinės infekcijos.

„Viena dažniausių klaidų – manyti, kad susirgus gripu, COVID-19 ar peršalus būtina vartoti antibiotikus. Žmonės kartais galvoja, kad jeigu temperatūra aukšta, stipriai kosėja ar labai blogai jaučiasi, vadinasi, reikia antibiotikų. Tačiau šias ligas sukelia virusai, o antibiotikai virusų neveikia. Jie gali būti skiriami tik tuomet, jeigu išsivysto bakterinė komplikacija“, – aiškina V. Mitkuvienė.

Pavyzdžiui, persirgus gripu gali išsivystyti bakterinis plaučių uždegimas. Tokiu atveju, gydytojui įvertinus paciento būklę ir nustačius bakterinę infekciją, gali prireikti antibiotikų.

Dažniausios klaidos – savarankiškas gydymasis ir gydytojo nurodymų nepaisymas

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriama šeimos gydytojo praktikoje, – savarankiškas antibiotikų vartojimas.

„Kai kurie pacientai pradeda vartoti anksčiau paskirtų antibiotikų likučius, patys pasirenka vaistus, keičia jų dozes arba nutraukia gydymą vos pasijutę geriau. Noriu pabrėžti, kad toks elgesys gali būti žalingas: infekcija gali būti nepakankamai išgydyta, gali pasireikšti šalutinis poveikis, o netinkamas antibiotikų vartojimas prisideda prie atsparių bakterijų atsiradimo ir plitimo“, – įspėja E. Puskunigytė.

V. Mitkuvienė pabrėžia ir kitą klaidą – dalijimąsi antibiotikais su artimaisiais.

„Pasitaiko, kad žmogus rekomenduoja artimajam išgerti antibiotikų, kurie jam pačiam anksčiau padėjo. Tačiau antibiotikai nėra universalūs vaistai. Tai, kas buvo paskirta vienam žmogui, nebūtinai tinka kitam. Kiekvienu atveju gydytojas turi įvertinti infekcijos pobūdį ir reikalingą gydymą“, – teigia NVSC specialistė.

Nenurodytas aprašymas
NVSC Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Vaida Mitkuvienė

 

Ne mažiau svarbu laikytis paskirto gydymo režimo. Kai kurie pacientai, pasijutę geriau, savavališkai sumažina vaistų dozę ar nutraukia gydymą, o kiti antibiotikus vartoja ilgiau, tikėdamiesi išvengti ligos pasikartojimo.

Specialistės pabrėžia, kad savarankiškai keisti gydymo trukmės, dozavimo ar vartojimo dažnumo negalima. Jeigu kyla abejonių dėl paskirto gydymo ar pasireiškia nepageidaujamų reakcijų, būtina pasitarti su gydytoju.

Atsparios tampa bakterijos, o ne žmogus

Viena rimčiausių netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmių – didėjantis bakterijų atsparumas šiems vaistams.

Kaip aiškina V. Mitkuvienė, svarbu suprasti, kad atsparus antibiotikams tampa ne pats žmogus, o bakterijos.

Antibiotikams jautrios bakterijos sunaikinamos arba sustabdomas jų dauginimasis, tačiau atsparios bakterijos gali išlikti, daugintis ir plisti.

Dėl to ilgainiui kai kurios infekcijos tampa gerokai sunkiau gydomos. Gali prireikti kitų, daugiau nepageidaujamų reakcijų sukeliančių antibiotikų, ilgesnio gydymo, o sunkiais atvejais didėja komplikacijų ir mirties rizika.

Pasak V. Mitkuvienės, netinkamas ir pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų atranką bei plitimą. Kuo dažniau antibiotikai vartojami be būtino reikalo, tuo daugiau galimybių atsparioms bakterijoms išlikti ir daugintis.

Tarkime, žmogus peršalo, jam skauda gerklę, vargina sloga ir kosulys. Norėdamas greičiau pasveikti, jis nusprendžia išgerti namuose likusių antibiotikų. Jeigu ligą sukėlė virusas, toks gydymas nepadės. Tačiau antibiotikai tuo metu gali veikti organizme esančias bakterijas, sudarydami palankesnes sąlygas atsparioms bakterijoms išlikti.

Svarbu ir tai, kad bakterijų atsparumo problema neapsiriboja vien netinkamais pacientų sprendimais. Ją lemia ir antibiotikų skyrimo praktika, infekcijų kontrolė gydymo įstaigose, antibiotikų naudojimas gyvūnams bei aplinkos veiksniai.

Kada antibiotikai iš tiesų reikalingi?

Sprendimą dėl antibiotikų skyrimo priima gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus, simptomus, jų trukmę ir ligos eigą.

Prireikus atliekama fizinė apžiūra, skiriami kraujo ar kiti laboratoriniai tyrimai, greitieji diagnostiniai testai, mikrobiologiniai ar papildomi instrumentiniai tyrimai. Tik įvertinus klinikinę situaciją galima nuspręsti, ar gydymas antibiotikais yra reikalingas.

„Man, kaip šeimos gydytojai, svarbu ne tik paskirti tinkamą gydymą, bet ir paaiškinti pacientui, kodėl antibiotikų ne visada reikia. Jei infekcija virusinė ir antibiotikai nėra tikslingi, rekomenduoju simptomus lengvinančias priemones, patariu, kaip tinkamai rūpintis savimi ligos metu, ir paaiškinu, kokios ligos eigos galima tikėtis“, – pasakoja E. Puskunigytė.

Ji primena, kad pacientai turėtų pakartotinai kreiptis į gydytoją, jeigu savijauta negerėja, simptomai stiprėja arba atsiranda naujų nerimą keliančių požymių.

Svarbu suprasti ir tai, kad gydytojo sprendimas neskirti antibiotikų nereiškia, jog į paciento negalavimus žiūrima nepakankamai rimtai. Kai infekciją sukelia virusas ir nėra bakterinės komplikacijos, antibiotikų nevartojimas dažniausiai yra tinkamas medicininis sprendimas.

Apsisaugoti nuo infekcijų padeda ir skiepai

Kalbant apie bakterijų atsparumą antibiotikams, dažnai pamirštama viena svarbi prevencijos priemonė – vakcinacija.

V. Mitkuvienė atkreipia dėmesį, kad skiepai nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir kitų vakcinomis valdomų ligų padeda sumažinti susirgimų bei komplikacijų riziką.

Kuo mažiau žmonių suserga infekcijomis, tuo rečiau gali prireikti antibiotikų. Tai vienas iš būdų mažinti jų vartojimo poreikį ir atsparių bakterijų plitimo riziką.

Ne mažiau svarbi rankų higiena, atsakingas elgesys susirgus ir kitos infekcijų prevencijos priemonės.

Bendra žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata

Antimikrobinis atsparumas – ne tik žmonių sveikatos priežiūros problema. Antibiotikai naudojami ir veterinarijoje, o vaistų likučiai gali patekti į aplinką.

Todėl, pasak V. Mitkuvienės, kovojant su bakterijų atsparumu svarbus „Vienos sveikatos“ principas, pabrėžiantis žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatos tarpusavio ryšį.

Atsakingas antibiotikų vartojimas būtinas visose šiose srityse.

Lietuvoje antibiotikų atsparumo problema sprendžiama ir regioniniu lygmeniu. Veikia apskričių antimikrobinio atsparumo valdymo grupės, kuriose bendradarbiauja visuomenės sveikatos specialistai, gydymo įstaigos, laboratorijos, ligonių kasos, visuomenės sveikatos biurai ir kiti partneriai.

Šių grupių tikslas – analizuoti antibiotikų vartojimo ir bakterijų atsparumo situaciją, nustatyti problemas, skatinti racionalų vaistų vartojimą bei šviesti visuomenę.

Ką daryti su likusiais antibiotikais?

Dar vienas atsakingo vaistų vartojimo aspektas – tinkamas jų atliekų tvarkymas.

V. Mitkuvienė primena, kad nereikalingų ar pasibaigusio galiojimo antibiotikų negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius ar pilti į kanalizaciją.

Vaistų likučiai gali patekti į aplinką ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo problemos. Todėl nebereikalingus vaistus reikia grąžinti į vaistinę, kur jie priimami saugiai sutvarkyti.

Ką svarbu prisiminti kiekvienam?

  • Antibiotikus vartokite tik gydytojui paskyrus.
  • Laikykitės nurodytos dozės, vartojimo dažnumo ir gydymo trukmės.
  • Nevartokite kitam žmogui skirtų ar nuo ankstesnio gydymo likusių antibiotikų.
  • Neprašykite gydytojo skirti antibiotikų, jeigu jie nėra reikalingi.
  • Savarankiškai nenutraukite ir nepratęskite gydymo.
  • Nebereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus grąžinkite į vaistinę.

„Tikiu, kad atviras gydytojo ir paciento dialogas, tarpusavio pasitikėjimas ir atsakingi sprendimai padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir apsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms“, – sako šeimos gydytoja E. Puskunigytė.

Europos supratimo apie antibiotikus diena primena, kad kiekvienas atsakingas sprendimas yra svarbus. Antibiotikai – vienas reikšmingiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų, todėl jų veiksmingumą turime saugoti ne tik dėl savo sveikatos šiandien, bet ir dėl ateities kartų.

Užduokite klausimą Klausyti internetu
Šiuo metu
„Tauragės radijo“ žinios
ApklausaKas labiausiai prisideda prie Tauragės vardo garsinimo?
Apklausos
https://kakava.lt/renginys/daddy-was-a-milkman-gyvo-garso-koncertas-kartais-tereikia-sustoti-taurage/13309/28541
https://kakava.lt/renginys/karaliska-erdve-sauben-cats-house-kaledinis-sou/13332/28662
https://www.medusa.lt/lt/renginys/Hiperbole_ViktorasPrapras_TauragesArena_20261211?_gl=1*ijipro*_up*MQ..*_gs*MQ..&gclid=CjwKCAjwi-zWBhAdEiwAqlRf-K1foKsgxD26Q4AGqnijHC7iagFQg46_Ruy4Oz_q4gYKydywx3BleRoCgCEQAvD_BwE&gbraid=0AAAAApbQ-QeVAeV-MwsLIAPHsOTcv7WDT
https://www.medusa.lt/lt/e/renginys/DzordanaButkute_TauragesArena_20261204?_gl=1*18z7yj7*_up*MQ..*_gs*MQ..&gclid=CjwKCAjwi-zWBhAdEiwAqlRf-K1foKsgxD26Q4AGqnijHC7iagFQg46_Ruy4Oz_q4gYKydywx3BleRoCgCEQAvD_BwE&gbraid=0AAAAApbQ-QeVAeV-MwsLIAPHsOTcv7WDT
https://tauragesunija.lku.lt/
https://taurageszinios.lt/
www.tauragejazz.lt
https://medijufondas.lrv.lt/lt/
renginiai
Spotify
lions
https://www.youtube.com/user/tauragesradijas/featured

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruoti