Atidarytos naujos kareivinės Kęstučio batalione – dar vienas žingsnis modernios Lietuvos kariuomenės link

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione (Kęstučio batalionas) oficialiai atidarytos naujos kareivinės, skirtos nuolatinės privalomosios pradinės (NPPKT) ir profesinės karo tarnybos (PKT) kariams. Prireikus kareivinėse galės apsigyventi ir sąjungininkų kariai. 

„Lietuvos kariuomenė šiuo metu išgyvena bene didžiausią modernizacijos etapą per 30 atkurtos Nepriklausomybės metų, ir infrastruktūros atnaujinimas - vienas svarbiausių kariuomenės prioritetų. Tai lemia ne tik būtinybė didinti kario tarnybos patrauklumą, bet ir užtikrinti, jog turima infrastruktūra prisidės prie kariuomenės kovinio parengimo stiprinimo,”- sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Kareivinės kariams nėra prabanga, jos yra būtinybė. Kariai yra tam, kad gintų mūsų valstybę, jos laisvę, nepriklausomybę, todėl tinkamos gyvenimo ir tarnybos sąlygos jiems yra privalomos. O esant intensyviam bendradarbiavimui su NATO pajėgomis, jų poreikis yra didelis,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.

Moderniai įrengtų kareivinių simbolinę juostelę ceremonijos metu perkirpo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys, Kęstučio bataliono vadas plk. ltn. Vytis Andreika bei NPPKT atliekantis tauragiškis j. eil. Julius Norkus. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo  MPB „Žemaitija“ vadas plk. Nerijus Stankevičius, Tauragės ir Jurbarko r. sav. merai Dovydas Kaminskas ir Skirmantas Mockevičius, prie kareivinių įrengimo prisidėjusių rangovų atstovai, kiti svečiai.

Lietuvos kariuomenė pasipildė 2020 m. pradžioje pastatytomis dvejomis kareivinėmis bei štabo pastatu. Šiame infrastuktūros plėtros etape atidarytose kareivinėse Rukloje (Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione) ir Tauragės rajone (Kęstučio batalione) įrengta daugiau nei 600 gyvenamųjų vietų kariams. Radviliškyje pastatytame štabo pastate paruošta per  150 naujų administracinių darbo vietų. Krašto apsaugos sistemos infrastruktūra plėtojama, siekiant užtikrinti stiprėjančios kariuomenės poreikius, kurie atsirado dėl naujai įsteigtų vienetų komplektavimo, profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimo, šauktinių, modernios ginkluotės įsigijimų, reikalavimų koviniam rengimui.

Šiuo metu daugelyje Lietuvos kariuomenės dalinių kariai gyvena renovuotose ir šiuolaikiniams karių poreikiams pritaikytose, bet dar sovietmečiu statytose kareivinėse. Naujosios kareivinės – tai dar vienas svarbus žingsnis modernizuojant Lietuvos kariuoemnę ir pereinant prie XXI a kariuomenės kokybės ir taip užtikrinant karių tarnybai ir buičiai reikalingas sąlygas.

1991 m. rugsėjo 1 d., besikuriant Lietuvos kariuomenei, Mokomojo junginio vado pulkininko leitenanto Česlovo Jezersko įsakymu vienas iš greitojo reagavimo būrių buvo įkurtas Jurbarke, o prijungus Raseinių greitojo reagavimo būrį, įkurta kuopa įsikūrė Jurbarko komendantūroje. 1992 m. rugsėjo 21 d. Lauko kariuomenės I motodesantinės brigados „Geležinis Vilkas“ vado įsakymu Nr. 230 Jurbarko komendantūra performuota į Atskirą motodesantinį batalioną, dislokuotą Sakalinės kaime.

2015 metais, atnaujinus karo prievolininkų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Kęstučio batalione iškilo poreikis naujoms kareivių gyvenamosioms patalpoms, todėl 2017 metų gegužę, buvo sumontuoti laikinieji konteinerių blokai.

Vystant Kęstučio bataliono infrastruktūros plėtrą, 2019 metais pradėtos statyti dar vienos kareivinės. Kareivinės buvo baigtos statyti šiais metais anksčiau nei numatytas terminas ir 200 NPPKT ir PKT karių įsikūrė dar šį pavasarį.

Naujos Kęstučio bataliono kareivinės – modernus, šiuolaikiškai įrengtas dviejų aukštų pastatas, užtikrinsiantis šiandieninius karių – tėvynės gynėjų – poreikius. Pastate yra  įrengtos miegamosios ir administracinės patalpos, ateityje planuojama čia  įrengti ir sporto kompleksą. Pagrindinius statybos darbus atliko UAB INTI. 

Kitas MPB „Žemaitija“ priklausantis  vienetas taip pat atšventė įkurtuves – Radviliškyje dislokuotas Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono  štabas  įsikėlė  į naujas patalpas –  jų reikmėms  įkurta apie 100 darbo vietų, kurios  įrengtos moduliniuose ir kilnojamuosiuose statiniuose.

Prieš keletą mėnesių Rukloje, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko teritorijoje, duris atvėrė naujos kareivinės, skirtos Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariams. Šiose trijų aukštų kareivinėse  gyvena  per 400  karių.  Čia taip pat jų patogumui įrengtos darbo ir mokymosi patalpos, nauja karių sporto ir laisvalaikio infrastruktūra. 

Dviejų naujų kareivinių ir štabo pastato investicijos siekia 9,4 mln. eurų. Siekiant mažinti eksploatacijos kaštus, kareivinės atitinka A+ ir A energinio naudingumo klasės reikalavimus.

Be to, stiprindama Lietuvos kariuomenės pajėgumus bei siekdama užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui, Krašto apsaugos ministerija  yra pradėjusi vystyti ir strateginį projektą – pasitelkus viešojo ir privataus sektorių partnerystę  per kelerius  metus  planuojama Šiaulių mieste, Šilalės rajone  ir Rokantiškėse (Vilniaus r.) pastatyti tris karinius miestelius su naujomis kareivinėmis ir kita reikiama karine infrastruktūra.

Lietuvos kariuomenės informacija

Mjr. Tomo Balkaus, srž. Vido Stašaičio ir Alfredo Pliadžio nuotraukos