Dažniausios kibernetinės grėsmės – nuo informacijos rinkimo ir sukčiavimo iki įsilaužimų į informacines sistemas

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) užfiksavo 1172 kibernetinius incidentus – 52 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jų registruota 2451. Nors incidentų kiekis sumažėjo, šalies gyventojai ir organizacijos toliau susiduria su įvairiomis kibernetinėmis grėsmėmis – nuo informacijos rinkimo ir sukčiavimo iki įsilaužimų į informacines sistemas. Spalį minint Europos kibernetinio saugumo mėnesį, NKSC primena, kad viena svarbiausių apsaugos priemonių išlieka tinkama kibernetinė higiena.

NKSC duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Lietuvos gyventojams didžiausią grėsmę kėlė informacijos rinkimo atakos (499 incidentai), antroje vietoje – sukčiavimas (354). Pernai tuo pačiu laikotarpiu vyravo sukčiavimas – 2025 metais per pirmuosius devynis mėnesius buvo užregistruoti net 1223 tokie incidentai.

„Mažesnis užregistruotų kibernetinių incidentų skaičius nereiškia, kad grėsmės išnyko. Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško naujų būdų pasiekti savo tikslų, o gyventojai ir neapsaugotos organizacijų sistemos tampa lengviausiu jų taikiniu. Todėl svarbu ne tik žinoti apie galimas grėsmes, bet ir gebėti jas atpažinti bei tinkamai reaguoti", – sako NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Pasak jo, informacijos rinkimo atakomis nusikaltėliai siekia gauti duomenų apie potencialius taikinius, jų naudojamas sistemas ar galimus pažeidžiamumus. Tokia informacija vėliau gali būti panaudota rengiant tolesnes kibernetines atakas. Panašiu principu veikia ir sukčiavimo atakos – pasitelkiant socialinės inžinerijos metodus kibernetiniai nusikaltėliai apsimeta patikimomis organizacijomis, siunčia apgaulingas žinutes ar kuria fiktyvias interneto svetaines. Visa tai – tam, kad išviliotų prisijungimo duomenis ar pinigus.

Organizacijoms pavojų kelia įsilaužimai

Šalies įmonės ir organizacijos taip pat susiduria su sukčiavimu bei kitomis kibernetinėmis grėsmėmis. NKSC duomenimis, tarp aktualiausių grėsmių išlieka duomenų viliojimo (angl. phishing), paskirstytosios paslaugų trikdymo (DDoS) atakos ir įsilaužimai į informacinius išteklius. Šiuo metu kiek rečiau fiksuojami išpirkos reikalaujančių kenkėjiškų programų (angl. ransomware) incidentai bei pažangių nuolatinių grėsmių (angl. Advanced Persistent Threat) veikla.

„Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius NKSC užregistravo 64 įsilaužimo incidentus, iš kurių dauguma buvo susiję su neteisėtos prieigos gavimu. Taip pat fiksavome informacijos rinkimo (34) ir paslaugų trikdymų (21) incidentus. Išpirkos reikalaujančių kenkėjų ir APT veiklų iš viso užregistruota vos 11 atvejų", – vardija A. Aleknavičius.

NKSC vadovo teigimu, organizacijų kibernetinis atsparumas priklauso ne vien nuo technologinių sprendimų, bet ir nuo darbuotojų pasirengimo.

„Net ir gerai apsaugotoje organizacijoje vienas neatsargus žmogaus veiksmas gali tapti kibernetinio incidento pradžia. Pakanka darbuotojui atsidaryti kenkėjišką nuorodą, atskleisti prisijungimo duomenis ar nepastebėti įtartino laiško. Dėl šios priežasties kibernetinis saugumas neturėtų būti vien IT specialistų atsakomybė – kiekvienas darbuotojas turi suprasti pagrindines kibernetines grėsmes ir žinoti, kaip elgtis su jomis susidūrus", – teigia A. Aleknavičius.

Spalį minint Europos kibernetinio saugumo mėnesį, NKSC primena, kad būtina laikytis kibernetinės higienos internete: naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius, įjungti daugiafaktorinį tapatybės patvirtinimą, reguliariai atnaujinti programinę įrangą ir kritiškai vertinti įtartinas žinutes bei nuorodas. Stiprinti kibernetinio saugumo kompetencijas gyventojai ir organizacijų darbuotojai gali nemokamuose NKSC mokymuose, kuriuose supažindinama su aktualiausiomis grėsmėmis, jų atpažinimo būdais ir praktiniais kibernetinės higienos principais.

Pranešimas spaudai