Dezinformacijos srautas 2020 m. išaugo 18 proc.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas (LK SKD) informuoja, jog per 2020 m. nustatyti 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai ir įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų

Apžvelgdami Lietuvos informacinės aplinkos 2020 m. svarbiausius įvykius, procesus ir tendencijas LK SKD analitikai pabrėžia, jog per praėjusius metus pagrindiniu informacinių grėsmių šaltiniu Lietuvos vartotojams buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesai ir jos raidai svarbius klausimus. Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas praėjusiais metais toliau išliko pagrindiniais dezinformacijos taikiniais. Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, bendras priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius Lietuvos informacinėje erdvėje išaugo 18 proc.

Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmąjį pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją ir į su ja susijusias informacinės veiklos tendencijas Lietuvoje. Nuo praėjusių metų kovo vidurio, kuomet įvestas karantinas, buvo stebimas reikšmingas informacinių incidentų srauto pakilimas, kuris lyginant su 2019 m. viršijo įprastus rodiklius – kovo mėn. informacinių incidentų skaičius išaugo 179 proc., o balandžio – 323 proc. Dažniausiai fiksuotas klaidinančios informacijos tipas –sąmokslo teorijos, kurias išnaudodamos socialinius tinklus kaip pagrindinę platformą skleidė naujai susikūrusios viešos grupės, „antivakseriai“, pavieniai vartotojai ar organizacijos. Buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus, pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą prisidengiant pandemiją.

Įtempta COVID-19 situacija taip pat paskatino aktyvų trečiųjų šalių bei nevalstybinių veikėjų įsitraukimą abejonėms ir neigiamo pobūdžio žinutėms apie viruso gydymą, įvairių valstybių bei tarptautinių organizacijų pastangas krizei suvaldyti skleisti. Iš viso nuo 2020 m. pradžios iki birželio 1 d. Lietuvos informacinėje erdvėje nustatyti 1484 incidentai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu Lietuvoje ir užsienyje.

Pasauliniu mastu Kremliaus koordinuojami informaciniai kanalai siekė pasinaudoti pandemija Rusijos tarptautinio įvaizdžio gerinimui, jai taikomų sankcijų per Jungtines Tautas panaikinimui, įtakos Europoje atkūrimui ir stiprinimui, pasitikėjimo ES ir NATO mažinimui, Europos vienybės bei tarpusavio priešpriešos kurstymui. Buvo bandoma diskredituoti Lietuvos valdžios institucijų bei ES ir NATO pastangas suvaldyti pandemiją ir bet kokią šių tarptautinių organizacijų veiklą jos metu apskritai. Dažniausiai naudojamas metodas – visuomenės kritinio mąstymo neutralizavimas per sąmokslo teorijų bei kitos klaidinančios informacijos platinimą socialiniuose tinkluose.

Vyraujantys šiuo laikotarpiu skleidžiamos dezinformacijos naratyvai – „NATO ir Europos Sąjunga yra nebefunkcionuojančios organizacijos dėl valstybių narių savanaudiškumo ir negebėjimo suvaldyti pandemiją“, „Lietuvos vadovybė – neįgali suvaldyti pandemijos pasekmių“, „COVID-19 virusas yra dirbtinai sukurtas, siekiant pasipelnyti ir kontroliuoti visuomenę“, „JAV yra nepatikima ir kelianti grėsmę Europai bei Lietuvai“, „5G technologijos yra žalingos žmogaus sveikatai“.

Antrąjį 2020 m. pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai. Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis  temomis. Svarbiausios žalingos informacijos sklaidos kryptys orientuotos į Lietuvai strateginių klausimų eskalavimą – abejota narystės NATO nauda, Aljanso ir nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimo Baltijos šalyse, energetinės nepriklausomybės tikslingumu, šalies ekonominiu stabilumu, Lietuvos vykdoma užsienio politika ir istorija.

Lietuvai suabejojus rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų skaidrumu ir išreiškus paramą vienai iš opozicijos lyderių Svietlanai Cichanovskajai, prieš mūsų valstybę pradėtas vykdyti plataus masto informacinis spaudimas. Rugsėjo ir lapkričio mėn. augant įtampai santykiuose su Baltarusija, Lietuva kaltinta kišimusi į pastarosios vidaus reikalus, protestų prieš A. Lukašenkos režimą organizavimu, rėmimu ir finansavimu. 

Antrąjį praėjusių metų pusmetį fizinėje aplinkoje taip pat fiksuoti provokaciniai veiksmai, kurie koreliavo su priešiškais informaciniais išpuoliais elektroninėje aplinkoje. Ryškiausias pavyzdys – spalio 6 d. antkapinio paminklo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui atidengimas Vilniuje. Atidengiant paminklą beveik tuo pat metu Kaune buvo nuverstas ir dažais apipurkštas paminklas Holokausto aukoms atminti. Informacinėje aplinkoje šie du įvykiai buvo susieti, A. Ramanauskui-Vanagui buvo klijuojama „žydšaudžio“ etiketė, dezinformacija apie Laisvės kovų dalyvius spalio 7 d. suintensyvėjo ir buvo toliau eskaluojama dar visą lapkričio mėn.

Šiuo laikotarpiu šalies informacinėje aplinkoje vyraujantys melagingi naratyvai buvo tokie: „NATO – grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“, „NATO provokuoja Rusiją ir Baltarusiją“, „Lietuvos kariuomenė yra nepasirengusi apginti valstybę“, „Lietuvoje perrašomi ir klastoji istoriniai faktai“, „Lietuva – nedemokratinė valstybė“, „Lietuva yra socialiai ir ekonomiškai žlugusi valstybė“, „valstybės energetiniai tikslai yra nepagrįsti“, „Lietuva kišasi į kitų valstybių reikalus“.

Nuo 2020 m. pradžios prieš Lietuvos valstybę, NATO ir sąjungininkus įvykdytą 10, iš kurių 7 hibridinės, susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų, priešiškų informacinių operacijų. Šios operacijos sietinos su trimis pagrindiniais įvykiais – dėl COVID-19 įvestu karantinu, jungtine Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva dėl nedemokratinių rinkimų Baltarusijoje ir Lietus Respublikos Seimo porinkiminiu periodu bei valdžios perdavimo procesu. Atakos buvo nukreiptos prieš šalies aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, JAV, Lietuvos kariuomenę, NATO, ES, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Lyginant su ankstesniųjų metų duomenimis, 2020 m. vykdytos priešiškos informacinės operacijos išsiskyrė platesniais mastais bei aukštesniu pasirengimo, žinių apie nacionalinius ir tarptautinius procesus lygiu. Jų metu buvo ieškoma galimo technologinio ar procedūrinio pažeidžiamumo ir siekiama išsiaiškinti sprendimų priėmimo procesą bei greitį.

Šioms atakoms įvykdyti dažniausiai naudotasi internetinių portalų, socialinių tinklų ir elektroninio pašto kanalais, kurių pagalba buvo skleidžiama melaginga informacija. Kibernetinių incidentų metu buvo įsilaužiama ir (ar) neteisėtai prisijungiama prie regioninių žiniasklaidos, valstybės institucijų ir savivaldybių tinklapių bei imituojami oficialių institucijų elektroniniai laiškai. Visais atvejais melo platinimui siekta pasinaudoti patikimais informaciniais šaltiniais ir taip suklaidinti jų skaitytojus.

LK SKD analitikų vertinimu, priešiškos ir nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius 2020 m. lyginant su 2018 m. ir 2019 m. buvo tolygiai augantis, pastebėta nuosekli priešiškos informacinės veiklos, nukreiptos prieš gynybos, užsienio politikos, ekonomikos ir energetikos sektorius tendencija. Pagrindiniai priešiški ar nedraugiški informacinės veiklos veikėjai išliko tie patys – su Rusija siejami internetiniai naujienų portalai, socialinių tinklų vartotojai bei televizijos, kurie vadovavosi ilgalaikėmis medijų vartojimo įpročių tendencijomis ir kryptingai siekė formuoti neigiamą Lietuvos gyventojų nuomonę apie valstybės institucijų veiksmus pandemijai suvaldyti, užsienio politiką, ypatingai tarptautinį bendradarbiavimą su JAV, Lenkija ir Latvija, narystę NATO ir ES, kariuomenės įvaizdį ir pajėgumą ginti valstybę.

Lietuvos kariuomenės informacija

Lietuvos kariuomenės nuotrauka