Etnografė Jurgita Brazauskienė: Vėlinės – atsisukimas į save

Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją Mirusiųjų diena – Vėlinės. Lietuvių Vėlinės susiklostė krikščioniškam papročiui persipynus su senąją lietuvių švente Ilgėmis. Seniau per Vėlines, kapinėse būdavo užkuriami laužai. Juose sudegindavo senus išvirtusius antkapinius kryžius. Buvo paprotys valgyti, gerti midų, šokti, dainuoti prie kapų, palikti ant jų vaišių.

Šiandien Vėlinės suprantamos kaip šeimos šventė ir artimųjų prisiminimas, kuomet susiburia šeimos nariai ir kartu aplanko artimųjų kapus, puošia gėlėmis, dega žvakes.

Kokios išlikusios Vėlinių tradicijos šiandien? Ar nekyla grėsmė, kad anksčiau ar vėliau Vėlines nukonkuruos jaunimo pamėgtas Helovinas?

Apie Vėlinių šventės tradicijas, istoriją ir tikrąją prasmę mintimis pasidalino Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė. Kalbino Rūta Karmazinaitė. Visas pokalbis laidos įraše.

Tauragesradijas.lt inform.