Europa atakuojama melu: jei ne jis, dalis politikų dingtų nuo scenosBirželio 5, 2023

Europa atakuojama melu: jei ne jis, dalis politikų dingtų nuo scenos

Ar lietuviai tikrai nepaveikūs dezinformacijai? 

Dezinformacijos kampanijos,  jų kvailumas, bet kartu ir įtaka stulbina, apie užsienio įtaką mums – „Pilietiškumo dėlionėje“. Apie grėsmes demokratiniam pasauliui XXI-ajame amžiuje interviu su Prancūzijos europarlamentaru Raphaël Glucksmann, Europos Parlamento (EP) Specialiojo komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus Europos Sąjungoje (ES), įskaitant dezinformaciją (INGE), komiteto pirmininku bei žurnalistų Liudo Ramanausko ir Romo Sadausko diskusija.

 

Raphaël Glucksmann

Ar tikrai mes atsparūs?

„Užtenka pagalvoti, kad Skardžius vis dar yra Seime ir jis ten neatėjo pats, jį išrinko. Tad rinkėjų lygmenyje mes turim bėdą ir didelę skverbtį Rusijos propagandos“, – neabejoja žurnalistas Romas Sadauskas.

Vakarų politikų naivumas jau senokai nestebina, o jų „praregėję“ analitikai „rytiečius“ dabar kartais vaizduoja vos ne riteriais spindinčiais šarvais – atspariais ir viską suprantančiais bei atpažįstančiais, mes ir patys maitinamės iliuzijomis, kad gerai pažįstam propagandą ir atskiriam bei esam atsparūs jai.

Tačiau nors atsparumas aukščiausiame instituciniame lygmenyje yra – nei dabartinis prezidentas, nei ankstesnė prezidentė propagandinių naratyvų nei namuose, nei ES nekartoja, tačiau vietiniame lygmenyje pasitaiko visko.

Be to, visas rytinis Lietuvos pakraštys vis dar mato iš Baltarusijos transliuojamas televizijos programas. R.Sadauskas pasakoja, kad lankantis pas žmones dažnai fone linksmina pramoginės Rusijos televizijos laidos.

 

Veikia ne tik Rusija

Kinija taip pat dar visai neseniai kviesdavosi Lietuvos pareigūnus, politikus, savivaldos atstovus savaitės ar dviejų vizitus, kur šie gaudavo mokymus, pilną išlaikymą, ir sugrįždavo su puikiausiais įspūdžiais, primena Liudas Ramanauskas.

„Ir iš Šiaurės Korėjos turbūt su puikiais įspūdžiais sugrįžtų“, – juokiasi Romas.

 

Takoskyra tarp Rytų ir Vakarų niekur nebuvo dingusi

„Gal jis ir truputį perdeda tų žmonių Taline ir Vilniuje nusiteikimą matyti grėsmes“, – abejoja R.Sadauskas. Mūsų ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui irgi minimos smulkmenos ir pavieniai nesėkmingo šnipinėjimo atvejai, o apie bendresnę įtaką politikai mažiau užsimenama. Mes irgi iš dalies gyvenam tam pačiam vakariečių sapne, bent jau nemaža dalis visuomenės. „Bent jau Kauno mero rinkimų rezultatai su visa prieš tai skelbta informacija puikiai paliudija, kad žmonės net ir žinodami pasilieka tame sapne“. – primena Romas.

Kodėl taip yra ir po vasario 24-osios priežasčių gali būti daug. „Buitiniame kasdieniame gyvenime vis dar gyvename tomis pačiomis nuostatomis, nors apie jas kalbėti viešai jau nepatogu“, – pastebi Liudas. Anot Romo, tai gilesni dalykai, kai žmogus nuo tos baisios tikrovės, kad, pavyzdžiui, pirkdamas lietuvišką prekę žmogus gali prisidėti prie šovinio pagaminimo, kuriuo bus nušautas ukrainietis, nori pabėgti.

Bėgti norisi į informaciją, kuri neskaudina, ir taip suveikia gynybiniai mechanizmai, kurie suveikė ir renkant savivaldybėse žmones, susijusius su Rusija.

„Tie žmonės ir anksčiau juos rinko ir dabar labai nenori pripažinti, kad padarė klaidą, žmonės labai nemėgsta pripažinti savo klaidų“, – sako Romas Sadauskas.

 

Abiejų Tautų Respublika – Europos ateities galios centras

Klaida ir vėliau užgimusi vadinama meilė tarp Prancūzijos ir Rusijos, neabejoja Raphaël Glucksmann. Anot jo, Prancūzijos didžioji meilė buvo Lenkija, arba tiksliau, Abiejų Tautų Respublika, ir tik vėliau buvo dirbtinai pritempta draugystė su Rusija, kuri Prancūzijai nedavė nieko gero.

Ne tik prancūzams buvo susuktos galvos, sako Romas, mes irgi buvom susipriešinę su lenkais tarpukariu, o „klastingo lenko“ įvaizdis galvose truko iki šio karo.

„Šis karas padėjo mums susiprasti kad visos Abiejų Tautų Respublikos tautos, ukrainiečiai lenkai lietuviai ir baltarusiai, vis dėlto turi labai daug ką bendro, ne tik tą istoriją, bet ir bendrą mąstymo būda, požiūrį į demokratiją ir laisvą prancūziška dvasią ir jeigu mes sugebėsim tai išsaugoti ir šitą bendrystę paversti kūrybine energija, tai šitas regionas, buvusios Abiejų Tautų Respublikos ašis, kurią pabaigoje buvo ketinta pervadinti Trijų Tautų Respublika, jeigu dar prisidės Baltarusija, tai čia bus didžiulis galios centras Europoje, prieš kurį Prancūzija ir Vokietija tik neš pinigus ir džiaugsis, kad mes imamės lyderystės“, – juokiasi R.Sadauskas.

Čia yra naujoji Europa, kuri pakeis pasaulį, neabejoja pašnekovai.

Klausykite įžvalgas ir diskusiją!

 

Laida transliuojama trečiadienį 10:15 val., kartojama ketvirtadienį 17:15 val. ir šeštadienį 11:15 val.

Esame girdimi 98,2 FM dažniu, internete www.tauragesradijas.lt arba su APPS nemokama programėle iOS ir Android platformuose.

 

Tauragesradijas.lt inform. / Parengta FM99

Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas

Tauragesradijas.lt inform.

Užduokite klausimą Klausyti internetu
Šiuo metu
Kultūros publicistinės laidos „Ant rubežiaus“
Kredito unija
Tauragės zžinios
www.tauragejazz.lt
Šilalės artojas
renginiai
https://www.youtube.com/user/tauragesradijas/featured
Spotify
lions
https://play.google.com/store/search?q=taurages%20radijas&c=apps&hl=en
Komercinė fotografija
Lietuvos Regioninių Radijo Stočių Asociacija

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruoti