Sukčiaujant su PVM už įmonių lėšas įsigyjami butai kurortuose ir prabangūs automobiliai

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad Klaipėdos regione veiklą vykdančioms įmonėms pateikus prašymus grąžino per 79 mln. eurų PVM permokos. AVMI iniciatyva patikimiems mokėtojams be pateikto prašymo grąžinta 10,4 mln. eurų PVM permokos.

„Dėl įvairių priežasčių ne visi pateikti prašymai grąžinti PVM permoką patenkinti. Negrąžinta 4,4 mln. eurų PVM. Didžiausią netenkintų prašymų dalį, kurių suma 876 tūkst. eurų, sudaro prašymai tų įmonių, kurios prašymo dėl PVM permokos grąžinimo teikimo metu Mokesčių inspekcijai nebuvo pateikusios visų privalomų deklaracijų“,— pasakoja Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė. Kaip teigia L. Mačernienė, PVM permokos negrąžinamos ir toms įmonėms, kurios yra nesumokėjusios kitų mokesčių ar baudų valstybei, taip pat kai prašomos grąžinti PVM permokos dalis didesnė už per tą laikotarpį įsigyto ilgalaikio turto atskaitytą pirkimo PVM sumą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės prašo grąžinti PVM permoką jos neturėdamos.

Kiekvienas gautas prašymas yra vertinamas ir atidžiai analizuojamas. Kylant abejonėms, kad įmonė neteisėtai nori pasinaudoti įstatymu ir susigrąžinti dalį PVM, atliekami kontrolės veiksmai, kurių metu paaiškėja, kad įmonė netinkamai naudoja lėšas ir į PVM atskaitą įtraukia pirkimo PVM taip sumažindama mokėtino PVM sumą. Po stebėsenos ir kontrolės veiksmų įmonės patikslino PVM deklaracijas ir papildomai deklaravo 785,5 tūkst. eurų pardavimo PVM.

Nagrinėdami pateiktus prašymus Klaipėdos AVMI specialistai nustatė Žemaitijoje registruotą įmonę, kuri lizingu įsigijo du prabangius automobilius. Už abu juos įmonė paklojo nemenką sumą — 151 tūkst. eurų. Kaip teigė PVM permokos grąžinimo prašymą pateikusios įmonės direktorius, automobiliai skirti nuomai. Tačiau vertinant PVM permokos pagrįstumą, nustatyta, jog įmonė nuomos paslaugų neteikia ir tokios veiklos nėra registravusi. Be to automobilių įsigijimo lizingo sutartyje buvo nurodyta, kad pradinės 56,3 tūkst. eurų įmokos automobilius parduodančiai ir tuo pačiu lizingo paslaugą teikiančiai bendrovei įmonė nemokės, ir pateikė užskaitos aktą. Įmonės direktorius negalėjo paaiškinti, už ką skolinga pradinę įmoką dengianti įmonė. Po kontrolės veiksmų įmonė patikslino PVM deklaraciją ir 26,2 tūkst. eurų sumažino grąžintiną PVM.

Kitos bendrovės vadovai sugalvojo pasilengvinti atostogų rūpesčius įmonės vardu įsigydami patalpas Palangoje. Pateikdami prašymą jie deklaravo beveik 7 tūkst. grąžintino PVM. Tačiau paklausti, kaip ilgalaikis nekilnojamasis turtas bus naudojamas įmonės veikloje, jie negalėjo nurodyti, todėl patikslino PVM deklaraciją ir 7 tūkst. eurų sumažino grąžintino PVM sumą.

„Mokestinių prievolių departamento specialistai, vertindami pateiktus prašymus dėl PVM grąžinimo, nustato ir sudėtingesnių PVM slėpimo atvejų, kuomet į sukčiavimo schemas įtraukiamos ir kitos įmonės“,— pasakoja Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė, teigdama, kad ir tokie nesąžiningi bandymai nelieka nepastebėti ir sulaukia griežto mokesčių administratoriaus vertinimo.

Regione veikianti langų gaminimo įmonė, apgaulingai tvarkydama apskaitą, siekė išvengti 103 tūkst. eurų PVM sumokėjimo. Atlikdami kontrolės veiksmus Klaipėdos AVMI specialistai nustatė, kad įmonė ne kartą susijusiai bendrovei pardavė stiklo paketus, kuriuos ši išgabeno iš Europos Sąjungos. Tačiau pagal šiuo metu galiojančias PVM įstatymo nuostatas negalėjo taikyti 0 proc. PVM tarifo. Po atliktų Klaipėdos AVMI specialistų veiksmų, įmonė patikslino PVM deklaracijas, kuriose sumažino prekių eksporto ir padidino PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamąją vertę 477,66 tūkst. eurų bei 103 tūkst. eurų padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

„Šie atvejai — tai tik keletas pavyzdžių, kai mokesčių administratorius, pasinaudodamas turimais įmonių veikos rodikliais, nustato pažeidimų, kuriais siekiama nuo valstybės nuslėpti nemenką mokesčių sumą“,— teigia L. Mačernienė.

Klaipėdos AVMI primena, kad siekiant suteikti pagalbą sąžiningiems mokesčių mokėtojams, apsisaugant nuo netyčinio įsitraukimo į sukčiavimo PVM srityje tikslais vykdomus sandorius ir paskatinti verslo visuomenę bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, atskleidžiant minėtus piktnaudžiavimus, VMI interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt/cms/pvm-sukciavimas publikuojama naudinga informacija, kuri padės atpažinti daugiausiai išplitusius sukčiavimo PVM srityje būdus, suteiks žinių, kaip ir kokiomis priemonėmis galima bandyti įsivertinti savo esamus ar būsimus verslo partnerius.

VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti Pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti garso ar vaizdo įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI.

Papildomi įdomesni atvejai:

• Nagrinėjant statybų veiklą vykdančios regiono bendrovės pateiktą prašymą dėl PVM grąžinimo, buvo išsiaiškinta, kad bendrovė deklaravo traktoriaus eksportą, tačiau paties eksporto fakto negalėjo pagrįsti jokiais dokumentais. Todėl bendrovė patikslino PVM deklaraciją už 2017 m. birželį ir deklaravo į biudžetą mokėtiną 4,2 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokestį.
• Nors statybos darbams atvirkštinis apmokestinamas taikomas nuo 2015 m. liepos 1d., tačiau dar ne visi PVM mokėtojai teisingai taiko šio įstatymo nuostatas. Nustatyta, kad įmonė, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras už atliktus statybos darbus, neteisingai pritaikė PVM Įstatymo nuostatas, todėl patikslino 2017 m. birželio mėn. PVM deklaraciją ir papildomai deklaravo 3,8 tūkst. eurų pardavimo PVM.
• Atliekant PVM mokėtojo, išsiregistravusio iš PVM mokėtojų registro ir turinčio beveik 34 tūkst. eurų PVM permoką, stebėseną, nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nuo įregistravimo 2014 m. į PVM mokėtojus dienos iki išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos (2015 m.), nedeklaravo prekių (paslaugų) tiekimo sandorių, nors buvo deklaruoti įsigijimai. Po atliktų kontrolės mokesčių mokėtojas patikslino PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėn., o grąžintinas PVM sumažintas 34 tūkst. eurų.
• Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Bendrovė nedeklaravo įsigijimų iš ES 2016 m. už 36,5 tūkst. eurų bei 2017 m. už 46,9 tūkst. eurų. Nagrinėjant mokesčių mokėtojo pateiktą prašymą, nustatyta, kad Bendrovė iš ES įsigijo tris lengvuosius automobilius: 2016 m. 11 mėn. lengvąjį automobilį BMV 530 D, 2017 m. 05 ir 08 mėn. - automobilius Mercedes Benz GLE 350D 4M. Bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose deklaravo iš Vokietijos ir Latvijos mokesčių mokėtojų įsigytus lengvuosius automobilius, ir sumažino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą 28,4 tūkst. Eur PVM.
• Nustatytas mokesčių mokėtojas, kuris „pamiršo“ deklaruoti pardavimus pagal 2014 m. 11 mėn. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus statybos darbus. Bendrovė patikslino PVM deklaraciją ir papildomai deklaravo pardavimo PVM 27,60 tūkst. eurų

Laimonas Rimkus,

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos