Įamžintas Antano Naraškevičiaus atminimas (nuotr.)Kovo 31, 2019

Įamžintas Antano Naraškevičiaus atminimas (nuotr.)

Jau 12 metų, kai šalia nėra bičiulio, kolegos, Tauragės liaudies teatro režisieriaus Antano Naraškevičiaus. Bet kovo 28-ąją, minint tarptautinę teatro dieną jo vardas, jo padaryti darbai atgijo visų mintyse. Tų, kurie jį pažinojo, tų, kurie sekė jo kūrybą, tų, kurie atėjo jo pagerbti tą gražią, saulėtą, pavasarišką penktadienio dieną. Ir, pasirodo, kad jis yra, jis niekur nedingo. Tik gal kažkur trumpam nuėjo – laikraščio nusipirkti, cigaretę surūkyti, su artistais pasikalbėti, „Moskvičių“ savo užkurti, gal į sodą nuvažiuoti... Ant kėdės atlošo liko jo kepurė, ant kėdės portfelis, rašomojoje mašinėlėje dar styro įkištas su pradėtu rinkti tekstu lapas...

 

Nedingo nei jis, nei jo padaryti darbai: pastatyti apie 20 spektaklių, sukurtas meninis filmas „Maniako mirtis“,  išleista knyga „Preparatas M“, pravestos ir režisuotos Tauragės TV laidos... Tą iliuziją, o gal ne, gal mes patys–iliuzija, sukūrė kalvis Kęstutis Plyskaitis. Jo meninė kompozicija iš metalo (stalas, keturios kėdės ir kitos detalės), kur viena kėdė skirta Režisieriui Antanui Naraškevičiui, prikaustė dėmesį ir iš karto, atrodo, priaugo prie tos vietos, kur kadaise, kultūros rūmų skvere tryško nedidelis fontanėlis.

 

Daug žmonių susirinko į tarptautinę teatro dieną Tauragėje - pilnas skveras. Atidengėme Antanui atminti vietą, kalbėjo bičiuliai, Genovaitės Urmonaitės (režisierės ir šio renginio scenarijaus autorės, vedėjos) surikiuoti vyrai dainavo Antano mėgstamą dainą „Kur lygūs laukai šiapus Nėrio...“, 60-metį tądien švenčiantis liaudies teatro aktorius Vigantas Užmiškis paskaitė mėgstamiausią Antano eilėraštį – Jono Aisčio „Karaliaus šuo“, buvęs Antano aktorius Jonas Endriušaitis ištraukė ir perskaitė jam rašytą Antano eiliuotą laišką, Genovaitė – ištrauką iš savo rašomos knygos „Tauragės liaudies teatro dešimtmečių ašaros ir juokas“.

 

Kalbėjo Antano turbūt visų spektaklių scenografijos autorius Edmundas Mažrimas, Antano žmona Verutė Naraškevičienė. Žodį tarė  dar vienas žmogus. Bet jis nepažinojo Antano Naraškevičiaus, nebuvo jo sutikęs, spektaklio matęs. Valdas Latoža. Tai jam, prisiklausius visokių istorijų, juokų, pasakojimų, ir gimė idėja įamžinti Antano Naraškevičiaus atminimą. Mums kažkodėl nė vienam to nepavyko padaryti, gal net nepagalvojom apie tai, o jam pavyko. Ir ką čia bepridursi? Satis verborum, kaip sako lotynai.

 

P.S. Ir kaip be spektaklio? Liaudies teatro aktoriai, vadovaujami režisierės Genovaitės Urmonaitės parodė spektaklį A. Fromo-Gužučio "Gudri našlė", fojė veikė Edmundo Mažrimo gamintų, kurtų, dar senojoje Tauragės spaustuvėje spausdintų spektaklio afišų paroda, o Tauragės miestas pasipuošė dar vienu įdomiu mažosios architektūros akcentu, kuris neabejotinai puoš miestą ir primins mums visiems apie čia dirbusi, ant fontano krašto toje vietoje ne kartą sėdėjusį iškilų mėgėjų teatro režisierių Antaną Naraškevičių.

 

Norisi padėkoti tiems užsispyrusiems žmonėms, kurie padarė šį darbą, nugalėjo visus pasipriešinimus ir kliūtis, rado pritarimą šviesiose kai kurių mūsų valdininkų galvose (pagarba ir merui Sigitui Mičiuliui, ir vicemerei Virginijai Eičienei, ir administracijos direktoriui Modestui Petraičiui, ir miesto seniūnui Virginijui Žiliui) kurie dalyvavo renginyje ir be jų pagalbos tikrai nebūtų atsiradęs šis meninis atminimo akcentas).

 

Daugiau nuotraukų pamatysite čia.

TVK televizijos reportažas čia.

 

 

 

Eugenijaus Šalčio mintys

Juozo Petkevičiaus, Romualdo Vaitkaus, Rasos Liorančienės nuotraukos

 

 

 

 

 

+370 446 64060 Užduokite klausimą Klausyti internetu
Šiuo metu
Neda, Ditkovskis, Monologai
Spaudos Radijo ir Televizijos fondas
Onija Vaga
Atvira Tauragė
Repulsus veterijarijos vaistinė
Sweet Express

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruoti