Joninės ant Rambyno kalno pagal Vydūną

Gražus Pagėgių kraštas. Išraižytas upėmis, upeliais, ežerais, piliakalniais. Šiame krašte gyveno turtinga ir drąsi skalvių gentis, garbinusi savo dievus aukštame Rambyno kalne. Paskutinio ledynmečio suformuotas, apaugęs miškais, du kartus patyręs griūtis, apipintas legendomis, Rambyno kalnas išliko traukos centru iki šių dienų. Senovėje čia buvo kūrenama šventa ugnis, atliekamos pagoniškos apeigos, o vėliau švenčiamos įvairios šventės. Martyno Jankaus atgaivinta Joninių šventė ant Rambyno kalno švenčiama iki šių dienų.

Daug garbių žmonių matė žilagalvis Rambynas. Jeigu jis prabiltų - papasakotų apie Joninių švenčių ant Rambyno kalno pakilimą, Lietuvos nepriklausomybės laikais, kai susirinkdavo iki 10 tūkstančių dalyvių , apie 1929 m. Jonines, kai prie Rambyno kalno aukuro Elzė Jankutė prisaikdino senovės lietuvių Dievui Perkūnui, Tautų Sąjungos tuometinį vicepirmininką japoną Sigimurą, kad jis užtartų Lietuvos reikalus, ir apie tarybiniais Laikais švenčiamas kitokias Jonines.

Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai kviečia  švęsti trumpiausią vasaros naktį ir saulę sutikti ant Rambyno kalno.

Apie Joninių šventę ant Rambyno kalno kalbamės su Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktore Svetlana Jašinskiene.