Kai gyvenimas tampa poezija

Prisiminimai apie literatų klubo kūrėjus...

Epitafija poetui

sustok, praeivi, perskaityk eiles,

iškaltas akmeny gilias

žmogaus tai parašyti žodžiai

sustok, praeivi, perskaityk eiles:

„gyvenimo jis taurę gėrė godžiai,

iš jo teliko pelenai ir suodžiai“

sustok, praeivi, perskaityk eiles,

iškaltas akmeny gilias...

( Iš mano knygos "Trioletai")

Ausma Valčackienė

Ausma Valčackienė (1936 -2010)

Jautri širdis, turtinga siela, paprastumas, švelnus žodis artimui – visa tai Ausmos Valčackienės eilėraščiuose ir ne tik juose. Tokia ji buvo visą gyvenimą: jautri, suprantanti, rami, bet beveik tris dešimtmečius nepasiduodanti ligai, kitus pamokanti ir paskatinanti nepasiduoti.

Gimusi Joniškio rajone Naujųjų metų rytą sutinkant 1936-uosius pasienio policininko ir namų šeimininkės šeimoje, Ausma nuo mažens troško mokytis. Nors tėvas, paveiktas ligų, mirė anksti, palikdamas tris dukteris ir žmoną nelengvam gyvenimui, tačiau Ausma, mamai sutikus, 1949 metais pradėjo lankyti Žeimelio gimnaziją ir ją baigė.

Pati Ausma savo 2005 metais išleistos knygos prasmingu pavadinimu „Aš taip trumpai gyventi atėjau“ įžangoje rašo: „Septyniasdešimt metų nuolatinio skubėjimo, džiaugsmo ir rūpesčių, meilės ir atsidavimo gyvenimui prabėgo taip greitai, kad nespėjau nė susivokti savyje. „Valdiškam“ darbe dirbau beveik keturiasdešimt metų, kuriuos skirstyčiau į tris dalis: dešimt metų atidaviau kultūriniam darbui bibliotekoje, kultūros namuose, po to dirbau buhaltere, o paskutinius 24 metus atidaviau Tauragės ryšių mazgo veiklai. Mokiausi ir įgijau specialybę dirbdama. Užauginau du vaikus: Viliją ir Vitalijų“.

Keturiasdešimt penkerius metus išgyvenusi Tauragėje, Ausma Valčackienė jau buvo nebeatskiriama nuo šio jai mielu tapusio krašto. Žmonės ją pažinojo kaip ilgametę Ryšių mazgo viršininko pavaduotoją, o išėjus į pensiją – kaip vieną Tauragės poetų klubo „Žingsniai“ poečių.

Klubo veikloje Ausma dalyvavo tikrai nuoširdžiai ir aktyviai. Jos eilėraščiai, pradėti rašyti dar vaikystėje, visada dvelkė nuoširdumu, meile tėviškei, juose jautėsi nedylantys, šviesūs įspūdžiai apie tėvus, vaikus, artimus žmones, pamąstymai apie daug ką, kas jai atrodė įdomu ir svarbu.

Dažnas žmogus, skaitydamas Ausmos eilėraščius, ne kartą atrasdavo ir save. Ausmos Valčackienės eilėraščiai yra spausdinti Tauragės apskrities literatų kūrybos almanache 2008 metais, Tauragės poetų klubo leidinyje „Žingsniai“, spaudoje.

Ausma Valčackienė

Ausma Valčackienė

DUKRUŽĘ IŠLYDINT

Dukružėle mano

Vienturtėle mano,

Ko skubi taip greitai

Iš gimtų namų?

Gal tėvelis barė,

Gal brolužis skriaudė?

Gal mama gailėjo

Pūkų patalų?

Greitai tu užaugai,

Rytmečio migdyta...

Nutekėjo metai

Vandeniu greitu...

Negirdės saulutė,

Tekanti kas rytą,

Tavo žoingsnių aido

Takeliu gimtu.

Kitą jau, dukrele,

Šauksi žodžiu ,,mama“,

Koto galvą glausi

Prie jaunos širdies...

Bet, manau, ilgiesies

Medžių, kurie šlama

Ilgesingą dainą

Meilės ir lemties

Takeliu naujuoju

Eisit meiliai dviese.

Tegul laimė puošia

Jūs šviesius namus.

Te likimas audžia

Juostą ilgą, tiesią,

O su ja užsukita

Kartais ir pas mus

1997, kovas

Vilija Užmiškienė

(1962-2015)

Aukščiau spausdintas Ausmos eilėraštis skirtas dukrai (manau, jai ištekant) Vilijai, mūsų mylimai Vilijai Valčackaitei-Užmiškienei.

Kai vėlyvą lapkričio 24-osios vakarą mirė Vilija Užmiškienė, tik tuomet gerai supratome, kokio žmogau netekome – draugės, bičiulės, kolegės, vadovės, kuri labai daug daug davė krašto kultūrai ir kūrybai.

Gimusi Akmenės rajone, Dabikinės kaime, gyvenimo kelią pradėjo ir baigė Tauragėje. 1980 metais baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į Vilniaus kultūros mokyklą. Baigusi mokslus, iš karto pradėjo dirbti Tauragės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Būdama aktyvi ir kūrybinga, Vilija neapsiribojo vien tiesioginiu darbu. Ji vaidino Liaudies teatre, buvo puiki skaitovė, įvairių renginių vedėja ir organizatorė. Poezijos mėgėjų klubas „Žingsniai“ prisimina ją kaip puikią prezidentę, poezijos rinktinių sudarytoją ir redaktorę.

Vilija 1994-1996 metais vadovavo Moksleivių kūrybos centro skaitovų būreliui, 1999-2000 metais Jovarų vidurinės mokyklos moksleivius mokė raiškaus skaitymo, 1996-1999 m. rengė reportažus privačioje televizijoje, o 1999-2001 metais buvo Tauragės kabelinės televizijos laidų režisierė.

Daugelis prisimena infošou „Be tabu“, kuriame ji dirbo reportere, o švenčiant laidos penkerių metų gyvavimo sukaktį, Vilija buvo apdovanota už geriausią penkmečio siužetą.

Laikraščiai „Tauragės kurjeris“ , „Tauragės žinios“ ,“Pliusas“ spausdino jos straipsnius kultūros temomis, o Tauragės radijo klausytojai prisimina jos nuostabų balsą, kuomet ji sekė pasakas savo mažiesiems klausytojams.

Tačiau tiesioginis darbas B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje Vilijai buvo svarbiausias. Čia prasidėjo jos profesinis kelias, čia ir baigėsi. Vyr. bibliotekininkė, renginių vedėja, projektų sumanytoja ir įgyvendintoja, tiesiog puiki kolegė, kuriai galėjai patikėti paslaptis, pasiguosti ir pajuokauti.

Visados geros nuotaikos, trykštanti optimizmu, niekuomet nesiskundžianti ir nedejuojanti. Mylinti ir mylima. Jautri gyvenimo smulkmenoms, paslaugi ir draugiška. Tokia ji liko mūsų mintyse.

Pati Vilija eilių nerašė. Gal ir galėjo ir tikrai būtų sugebėjusi, bet didžiulis užimtumas, rūpestis literatų klubo reikalais, redagavimas, rašymas straipsnių į laikraščius ir kiti sunkiai aprėpiami darbai tiesiog užimdavo visą jos laiką.

Projektas „Tauragės archyvų paslaptys“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 5000 Eur

Eugenijus Šaltis