Kai verslas varžosi, laimi vartotojas

Konkurencijos naudos dažnas vartotojas nepastebi ir nesusimąsto, kad būtent konkurencija ne tik lemia mažesnes prekių bei paslaugų kainas, bet ir skatina inovacijas. Kaip užtikrinti konkurenciją ir nepažeisti jos taisyklių Konkurencijos tarybos ekspertai birželio 8 d. aiškino seminarų ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginio Tauragėje dalyviams.

Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, konkurencijos problemos aktualios ne tik didžiuosiuose miestuose, tad diskusija su Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės savivaldybių viešojo ir privataus sektoriaus atstovais buvo puiki galimybė išgirsti konkrečias problemas ir atvirai pasikalbėti apie konkurenciją, jos teikiamą naudą ir būdus išvengti galimų konkurencijos ribojimų.

Platesnei visuomenei pristatant institucijos veiklą, kaskart sulaukiama klausimų apie kylančias prekių ir paslaugų kainas, tad per seminarus vis dar tenka aiškinti, kad Konkurencijos taryba nėra kainų reguliuotoja.

„Kainų kaita yra rinkos ekonomikos pasekmė. Kai Lietuvoje nebuvo rinkos ekonomikos, nebuvo konkurencijos, nereikėjo ir tokių institucijų kaip Konkurencijos taryba. Šiandien dažnas vartotojas nepastebi ir neįvertina konkurencijos naudos, nors ji akivaizdi“, – pripažino Š. Keserauskas.

Vienas iš veiksmingos konkurencijos ir jos teikiamos naudos vartotojams pavyzdžių – pigūs skrydžiai.

„Oro skrydžių sektoriuje ilgą laiką nebuvo konkurencijos, čia veikė tik valstybinės įmonės, o lėktuvo bilietai prilygo prabangai. Planus liberalizuoti rinką lydėjo nuogąstavimai dėl saugos reikalavimų, kad esą suprastės paslaugų kokybė ir orlaiviai ims kristi. Tačiau nieko panašaus nenutiko, o iš atsiradusios konkurencijos žmonės gavo naudos – dabar galime gana nebrangiai skraidyti po įvairias šalis“, – sakė Konkurencijos tarybos vadovas.

Konkurencija gali ne tik sumažinti kainas, bet ir paskatinti inovacijas. Tai įvyko telekomunikacijų sektoriuje, o didžiausias proveržis pasiektas, kai šalia dviejų operatorių paslaugas ėmė teikti trečia bendrovė. Konkurencijos tarybos akiratyje atsiduria tie atvejai, kai konkurencija nesuveikia ir vartotojai negauna naudos, pavyzdžiui, kai konkurentai susitaria dėl prekių ar paslaugų kainų viešuosiuose pirkimuose, o perkančioji organizacija sumoka gerokai daugiau.

Konkurencijos teisės taisyklių nežinojimas ar jų ignoravimas verslui gali turėti skaudžių pasekmių, pavyzdžiui, už Konkurencijos įstatymo pažeidimus įmonėms gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų, o vadovui gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujamas pareigas ir dar skirta iki 14 481 eurų bauda. Apie tai privataus sektoriaus atstovams kalbėjo Daumantas Grikinis, Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotojas.

Kad iš konkurencijos naudos gauna ne tik vartotojai, bet ir savivaldybė, patvirtino seminare dalyvavęs Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis. Anot jo, pastebima akivaizdi tendencija, kad jeigu viešajame pirkime dalyvauja daugiau tiekėjų, kyla mažesnė rizika daliai jų susitarti, ir savivaldybei pavyksta įsigyti pigesnes prekes ar paslaugas. Kas yra valstybės pagalba, kaip ir kam ji gali būti teikiama, kodėl apie ją būtina pranešti Europos Komisijai, seminaro dalyviams pristatė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Adomaitytė.

„Savivaldybės parama verslui gali prisidėti prie visuotinai naudingų tikslų, skatinti ekonomikos plėtrą regione, mažinti nedarbą, gerinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau siekiant šių tikslų, svarbu paramą skirti atsakingai. Jeigu parama skiriama nesilaikant valstybės pagalbos taisyklių, įmonėms gali tekti šią paramą grąžinti. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas apsaugo įmones nuo neteisėtos paramos išieškojimo ir prisideda prie efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo“, – teigė A. Adomaitytė.

Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Milda Kankevičiūtė privataus sektoriaus atstovams aiškino, kaip atpažinti klaidinančią reklamą ir kaip reklamuojant paslaugas ar prekes išlikti kūrybiškiems bei neklaidinti vartotojų.

Ji akcentavo, kad jei reklamoje lyginamos skirtingų įmonių siūlomos analogiškų prekių kainos, jos turi būti lyginamos objektyviai, t. y. šios kainos turi būti aktualios reklamos skleidimo metu, o jei lyginamos anksčiau taikytos kainos, turi būti lyginami tie patys kainų laikotarpiai.

Tauragės Radijo inform.