Kaip pasirinkti tinkamus fejerverkus jūsų renginiui?

Ar žinojote, kad didžiausias fejerverkų šou pasaulyje įvyko Dubajuje 2014 m., kai per 6 minutes buvo paleista daugiau nei 500 000 fejerverkų? Šis rekordas įrašytas į Gineso rekordų knygą ir įrodo, kad fejerverkai gali būti ne tik gražūs, bet ir beprotiškai grandioziški. Nuo Kinijos, kur jie buvo sukurti prieš daugiau nei 2000 metų, iki šių dienų fejerverkai tapo neatsiejama švenčių dalimi visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Bet kodėl mes taip mėgstame tuos spalvotus sprogimus danguje? Galbūt ir todėl, kad jie primena, jog gyvenimas gali būti trumpas, bet labai efektingas – kaip geras fejerverkas!

Fejerverkai atsirado Kinijoje, kai alchemikai, ieškodami nemirtingumo recepto, netyčia sumaišė sierą, anglį ir kalio nitratą. Vietoj amžino gyvenimo jie gavo paraką – ir, matyt, nusprendė, kad sprogimai yra ne mažiau įdomūs! Pirmiausia fejerverkai buvo naudojami religinėse ceremonijose ir karuose, bet greitai tapo pramoga. Europoje jie išpopuliarėjo viduramžiais, o karališkuose rūmuose tapo prabangos ženklu. Štai Anglijos karalius Henrikas VII jau XVI a. naudojo fejerverkus savo šventėse – turbūt norėjo, kad kaimynai pavydėtų jo „sprogstančių“ vakarėlių.

Statistika sako, kad šiuolaikiniai fejerverkai per metus pasaulyje sunaudoja apie 14 000 tonų parako. Lietuvoje tikslių skaičių neturime, bet per Naujuosius metus dangus atrodo taip, lyg kas nors bandytų nupiešti šedevrą... arba atsikratyti perteklinio parako sandėlyje!

Fejerverkai būna įvairių formų ir dydžių, ir kiekvienas tipas turi savo paskirtį. Štai keletas pagrindinių:

• Raketos
  Kyla aukštai į dangų ir sprogsta, sukurdamos spalvotus efektus. Idealios dideliems renginiams, bet reikia daug erdvės – turbūt nenorite, kad raketa nusileistų ant kaimyno stogo!
• Fontanai
  Dega ant žemės, viršun šaudami kibirkštis ir spalvas. Saugesni, nes nekyla į orą, bet įspūdingumu neprilygsta raketoms. Puikiai tinka mažesnėms šventėms.
• Romėniškos žvakės
  Šaudo spalvotus rutuliukus į dangų. Tai tarsi vidutinio lygio pasirinkimas – nei per paprasta, nei per sudėtinga.
• Tortai
  Ilgai dega ir siūlo įvairius efektus vienu metu. Jie sudaro apie 60% visų parduodamų fejerverkų pasaulyje, nes yra patogūs ir efektingi. Profesionalai juos vadina „fejerverkų pyragu“ – daug skonių viename kąsnyje!

Kiekvienas tipas tinka skirtingiems renginiams. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad per vestuves Lietuvoje dažniausiai naudojami fontanai (apie 40% atvejų), o per didelius festivalius – tortai ir raketos (apie 70%).

Fejerverkai gali būti smagūs, bet jie nėra nepavojingi. JAV kasmet apie 10 000 žmonių patiria traumas dėl fejerverkų, o 2019 m. net 36% šių traumų buvo susijusios su rankomis ir pirštais. Lietuvoje tikslių duomenų neturime, bet per Naujuosius metus greitosios pagalbos skyriai būna pilni tų, kurie „per arti pažiūrėjo, kaip jis dega“. Štai keletas profesionalų patarimų:

• Naudokite tik sertifikuotus produktus.
• Laikykitės gamintojo instrukcijų – jos ne šiaip sau prirašytos smulkiu šriftu!
• Turėkite gesintuvą šalia – geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis.
• Nedėkite fejerverkų į kišenes – jie ne saldainiai, o sprogmenys!

Lietuvoje fejerverkų sužalojimų statistika nėra viešai skelbiama, bet remiantis ES duomenimis, apie 20% visų fejerverkų incidentų įvyksta dėl netinkamo naudojimo. Tad būkite protingi – fejerverkai turi džiuginti vakarą, o ne baigti jį ligoninėje.

Kaip pasirinkti?

Renkantis fejerverkus, reikia galvoti apie kelis dalykus:

1. Biudžetas
   Fejerverkų kainos svyruoja nuo kelių eurų iki tūkstančių. Profesionalus šou Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 1000–5000 eurų, priklausomai nuo trukmės ir efektų.
2. Trukmė
   Ilgesnis šou – daugiau fejerverkų. Pavyzdžiui, 10 minučių šou gali reikėti 200–300 vienetų. Trumpesniam užtenka ir 50–100.
3. Vieta
   Mieste galioja griežtesni triukšmo ir saugumo ribojimai. Užmiestyje galima leisti daugiau – ir garsiau, ir aukščiau.
4. Auditorija
   Vaikams labiau patinka spalvingi, tylesni fejerverkai, o suaugusieji dažniau renkasi galingus sprogimus. Statistika rodo, kad per vaikų šventes Lietuvoje 70% atvejų naudojami fontanai.

Pirkti verta iš patikimų pardavėjų. Internetiniai forumai, pavyzdžiui, Reddit, pataria vengti per pigių fejerverkų – jie dažnai būna prastos kokybės ir gali nesuveikti... arba sprogti ne ten ar ne taip, kaip planavote.

Štai dar keletas skaičių:

• Pasaulyje fejerverkų industrija verta apie 1,5 mlrd. eurų per metus.
• Vidutinis fejerverkų šou trunka 8–15 minučių, bet rekordas priklauso Filipinams – 2016 m. jų šou truko 1 valandą ir 1 minutę.
• Lietuvoje per Naujuosius metus fejerverkams išleidžiama apie 2–3 mln. eurų (neoficialūs skaičiavimai).

Fejerverkai yra ne tik pramoga, bet ir tikras menas. Kiekvienas šou – tarsi paveikslas danguje, o profesionalai, dirbantys su jais, yra lyg dailininkai, piešiantys spalvomis ir garsais. Kitą kartą, kai stebėsite fejerverkus, pagalvokite – už šio grožio slypi kruopštus planavimas, tikslumas ir šiek tiek beprotybės. Tad gerbkite šį darbą, naudokite fejerverkus atsakingai ir tegul jūsų šventės būna spalvingos!

Partnerių turinys