„Karo pabėgėlių psichologinė būklė kinta, iš tikėjimo ir vilties jau kartais ir į neviltį“

Kaip veikia humanitarinė pagalba Lietuvoje? Kaip pabėgėliai jaučiasi atvykę į Lietuvą? Nevyriausybinių organizacijų svarba teikiant humanitarinę pagalba Lietuvoje itin atsiskleidė karo Ukrainoje metu. Apie tai Tauragės radijo pokalbis su Raudonojo Kryžiaus atstove Luka Lesauskaite.

Pastaraisiais metais pabėgėlių skaičius Lietuvoje akivaizdžiai išaugo, o su skaičiaus augimu pasikeitė ir požiūris į pagalbos teikimą.
„Didžioji banga prasidėjo pernai liepą, kai prasidėjo didieji srautai. Iki tol Raudonasis Kryžius su migracija ir integracija tutėjo daugiau negu 25 metų patirtį, bet Lietuvoje tie skaičiai būdavo iki kelių šimtų per metus – iš Baltarusijos, Afganistano, Irako, Šri Lankos. Bet pernai metų vasarą srautas išaugo taip, kad niekas nebuvo pasiruošę ir neplanavom, ir pagalbos principas pradėjo keistis. Teko čia ir dabar teikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kurie atvyko, kaip stovi, kuriems reikia ir vandens, ir užsikloti, ir pavalgyti, ir higienos priemonių,“ – apie iššūkius pasakojo L.Lesauskaitė.

Karo Ukrainoje pradžioje pagalba ukrainiečiams buvo teikiama praktiškai tik nevyriausybinio sektoriaus, nors signalai, kad gali kilti karas, buvo, o patirtis su migrantais buvo įgyta dar vasarą, kuomet plūstelėjo atvykėliai per Baltarusijos sieną.
„Daugiau negu mėnesį iš esmės tik nevyriausybinis sektorius ir padėjo ukrainiečiams, finansiškai ir visaip kitaip, nes valstybei įsijungti užtrunka, visokie viešieji pirkimai, ilgas biurokratinis procesas, tai tikrai galim drąsiai pasakyti, kad mėnesį, ar šiek tiek daugiau, iš esmės, padėjo nevyriausybinis sektorius ir visuomenės skirta finansinė parama ir savanoriai.“ – sako Luka.

Tauragesradijas.lt inform.

Projektas yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos lėšų.

Laidos partneriai: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas.