Kibernetinės atakos – ne tik filmuose: kaip atpažinti grėsmes ir apsaugoti savo duomenis?

Kibernetinės atakos dažnai atrodo lyg įtempto detektyvinio filmo scenarijus, tačiau realybėje jos gali prasidėti nuo paprasto skambučio, prarastos socialinio tinklo paskyros ar netikros žinutės internete. Apie tai, kas slypi už įsilaužimų, kodėl kibernetiniai nusikaltėliai veikia ir kaip apsaugoti savo duomenis, kalbame su informacinių technologijų, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto ekspertu Mariumi Pareščiumi.

Nuo įsilaužimų iki kibernetinio saugumo

Žodis „hakeris“ daugeliui asocijuojasi su paslaptingais žmonėmis, dirbančiais naktimis prie kompiuterių ekranų. Tačiau, pasak Mariaus, tikrovė kur kas įvairesnė. Vieni įsilaužimus naudoja siekdami finansinės naudos, kiti nori įrodyti savo gebėjimus, o treti savo žinias skiria sistemų saugumui stiprinti.

Marius neslepia ir savo patirties – skirtingais gyvenimo etapais jam teko būti abiejose šios srities pusėse. Jaunystėje jis ieškojo informacinių sistemų spragų, pasinaudodavo paliktomis saugumo klaidomis ir rinkdavo duomenis, kuriuos vėliau galėdavo panaudoti komerciniais tikslais.

Šiandien jo veikla kitokia – jis pasakoja apie kibernetinio saugumo problemas, siekia šviesti visuomenę ir padėti žmonėms geriau suprasti internetines grėsmes.

Anot pašnekovo, geram specialistui būtinos techninės žinios, gebėjimas analizuoti informaciją ir pastebėti tai, ko nepastebi įprastas vartotojas. Svarbu mokėti atpažinti programinės įrangos, duomenų bazių ir kitų sistemų spragas.

Kibernetinė ataka gali prasidėti nuo skelbimo

Kad kibernetinė ataka nebūtinai prasideda sudėtingu įsilaužimu į kompiuterinę sistemą, Marius įsitikino dar prieš maždaug 25 metus.

Tuo metu jis sulaukė netikėtos situacijos: vietiniame popieriniame laikraštyje buvo paskelbtas skelbimas, esą jis parduoda savadarbį traktorių. Skelbimas buvo melagingas, tačiau jo pasekmės – labai realios. Marius sulaukė maždaug dvidešimties skambučių iš žmonių, besidominčių tariamai parduodama žemės ūkio technika.

Paaiškėjo, kad skelbimą galėjo užsakyti bet kuris žmogus, sumokėjęs už jo publikavimą ir nurodęs telefono numerį. Ši patirtis pašnekovui parodė, kaip lengvai galima pasinaudoti informacija siekiant sutrikdyti kito žmogaus kasdienybę.

Šiandien tokios manipuliacijos persikėlė į internetą. Piktavališkai naudojantis svetimais duomenimis galima paskelbti melagingą informaciją, apsimesti kitu asmeniu ar sukelti jam nepatogumų.

Pavojus gresia ir vaikams

Kibernetinės grėsmės paliečia ne tik suaugusiuosius. Vaikai, aktyviai žaidžiantys internetinius žaidimus, taip pat gali tapti įsilaužėlių taikiniais.

Perėmus žaidėjo paskyrą galima išleisti jo virtualius pinigus, sunaikinti sukauptą pažangą ar pasisavinti virtualius daiktus, kuriuos vaikas rinko ilgą laiką. Nors toks turtas nebūtinai turi realią piniginę vertę, praradimas vaikui gali būti labai skaudus.

Todėl, Mariaus įsitikinimu, apie kibernetinį saugumą būtina kalbėtis ir su jaunąja karta. Jis veda edukacinius užsiėmimus, kuriuose pasakoja apie interneto grėsmes, patyčias, įsilaužėlius ir saugų elgesį skaitmeninėje erdvėje.

Svarbu ne tik įspėti apie pavojus, bet ir parodyti, kad technologinės žinios gali būti panaudotos geriems tikslams. Jauni žmonės gali tapti specialistais, kurie padeda ieškoti sistemų spragų, apsaugoti duomenis ir kurti saugesnę skaitmeninę aplinką.

Kai atakos taikiniu tampa valstybė

Kibernetinės atakos gali sutrikdyti ne tik pavienių žmonių, bet ir valstybės institucijų veiklą.

Ekspertas prisiminė atvejį, kai buvo sutrikdytas Lietuvos Seime vykusio renginio internetinės transliacijos serverio darbas. Didelis interneto užklausų srautas apsunkino serverio veikimą ir trukdė įprastai renginio eigai.

Tokio pobūdžio atakos dažnai vykdomos perkraunant serverius didžiuliu kiekiu užklausų. Kai sistema nebesugeba jų apdoroti, teisėti naudotojai nebegali pasiekti paslaugos.

Tačiau ne visos grėsmės susijusios su tiesioginiu įsilaužimu. Kartais didelę žalą gali sukelti ir melaginga informacija.

Pašnekovas prisiminė situaciją, kai apie vieną Lietuvos banką internete pasklidusios melagingos žinios apie tariamą banko žlugimą paskatino klientus skubėti atsiimti indėlių. Žmonių baimė ir nepasitikėjimas sukėlė papildomą įtampą.

Šis pavyzdys rodo, kad informacinės atakos gali turėti realių finansinių pasekmių. Todėl ne mažiau svarbu nei techninė apsauga yra gebėjimas kritiškai vertinti informaciją ir neplatinti nepatikrintų žinių.

Kaip suprasti, kad jūsų paskyra užgrobta?

Vienas iš ženklų, kad galėjote tapti kibernetinės atakos auka, – netikėtai prarasta prieiga prie savo socialinio tinklo paskyros.

Jeigu nebegalite prisijungti, matote neįprastus pranešimus arba pastebite, kad paskyroje atsirado jūsų neskelbtų įrašų, vertėtų sunerimti. Vis dėlto ne kiekvienas prisijungimo sutrikimas reiškia įsilaužimą – priežastis gali būti ir techninė klaida ar platformos taikomi apribojimai.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad susigrąžinti prarastą paskyrą kartais būna sudėtinga. Todėl geriausia apsauga – iš anksto pasirūpinti paskyros saugumu.

Specialistas taip pat perspėjo nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis, žadančiais už atlygį bet kokia kaina susigrąžinti paskyrą. Tokiais atvejais galima prarasti ne tik duomenis, bet ir pinigus.

Kibernetiniai nusikaltimai – ir verslas

Pasak Mariaus, daliai nusikaltėlių kibernetinės atakos tapo savotišku verslo modeliu. Automatizuoti įrankiai nuolat ieško pažeidžiamų sistemų, o nusikaltėliai pasinaudoja aptiktomis spragomis siekdami finansinės naudos.

Vienas pavojingiausių būdų – kenkėjiškų programų platinimas ir duomenų šifravimas, kai vėliau reikalaujama išpirkos už jų atkūrimą. Tokios atakos gali sunaikinti ar padaryti nepasiekiamus ilgus metus kauptus dokumentus, mokslinių tyrimų rezultatus ir verslo informaciją.

Kibernetiniai incidentai gali sutrikdyti ir svarbių paslaugų veiklą. Pašnekovas minėjo logistikos, aviacijos ir energetikos sektorius, kuriuose technologijų sutrikimai gali sukelti didelių nuostolių.

Grėsmių šaltiniu gali tapti ir įvairūs prie interneto prijungti įrenginiai – nuo maršrutizatorių iki išmaniųjų kamerų. Jeigu jų apsauga nepakankama, jie gali būti panaudoti atakoms prieš kitas sistemas.

Melagingi pranešimai apie mokyklų užminavimą

Kibernetinių ir informacinių grėsmių motyvai ne visada apsiriboja pinigais. Kartais siekiama dėmesio, sumaišties ar kuo didesnio informacijos paplitimo.

Pašnekovas kalba ir apie melagingus pranešimus dėl tariamai užminuotų mokyklų. Tokie pranešimai sukelia nerimą mokiniams, tėvams ir mokytojams, sutrikdo ugdymo įstaigų darbą ir reikalauja specialiųjų tarnybų dėmesio.

Jo vertinimu, tokiais atvejais svarbus motyvas gali būti siekis pritraukti auditoriją į internetinius kanalus, kuriuose vėliau skelbiama mokama reklama. Taip net ir bauginanti, visuomenei žalinga informacija gali būti paversta pajamų šaltiniu.

Todėl, susidūrus su grasinimais ar įtartinais pranešimais, svarbu nepasiduoti panikai, neplatinti nepatikrintos informacijos ir vadovautis atsakingų institucijų nurodymais.

Saugumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų

Kibernetinis saugumas nėra vien specialistų ar valstybės institucijų atsakomybė. Kiekvienas interneto naudotojas gali prisidėti prie saugesnės aplinkos, jeigu atsakingai elgiasi su savo duomenimis, kritiškai vertina informaciją ir rūpinasi naudojamų įrenginių apsauga.

Mariaus teigimu, svarbu suprasti, kad kibernetinės atakos vyksta nuolat, o jų pasekmės gali paliesti tiek asmeninį gyvenimą, tiek verslą ar valstybės infrastruktūrą.

Jo pagrindinė žinutė paprasta: skaitmeniniame pasaulyje budrumas yra būtinas. Kuo daugiau žinome apie grėsmes ir kuo atsakingiau elgiamės internete, tuo mažesnė tikimybė tapti kibernetinių nusikaltėlių auka.