Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviamsKovo 24, 2020

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Koronaviruso (COVID-19) grėsmei vis augant Lietuvoje paskelbtas karantinas, kurio metu sustabdyta švietimo įstaigų ir dienos centrų veikla, neveikia kavinės, restoranai, negali vykti renginiai ar susibūrimai. Karantino trukmė – nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai. Ką svarbu žinoti tėvams, auginantiems mažus vaikus ar vyresnius vaikus su negalia, darbuotojams, darbdaviams?

Pasaulio sveikatos organizacija dėl koronaviruso paskelbė pandemiją, Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams, išskyrus jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.

 

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad iš bet kurių užsienio šalių grįžę Lietuvos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai privalo užpildyti anketą ir izoliuoti save 14 kalendorinių dienų - tai inkubacinis periodas, per kurį gali išryškėti simptomai. 

Tai netaikoma vairuotojams, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius krovinių vežimus vykdančiose įmonėse, perveža krovinius visų rūšių transporto priemonėmis ir neturi koronavirusinės infekcijos simptomų. Izoliacija, jei nėra simptomų, neprivaloma ir diplomatams bei specialiesiems kurjeriams, dirbantiems tranzitiniuose traukiniuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su koronavirusu ir darbo santykiais, ligos išmokomis, šeima.

 

Dėl koronaviruso uždaromos darželiai, mokyklos. Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą?

Jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams ir priešmokyklinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai paskelbiama ekstremali padėtis arba karantinas ir švietimo įstaigos užveria duris, darželinukų, priešmokyklinukų, pradinukų bei mokyklas lankančių vaikų su negalia iki 21 m. tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai ar seneliai (jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems nepaskelbta prastova darbe) gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo vaiko priežiūrai.

Kreiptis nedarbingumo vaiko priežiūrai galima iki baigiasi ekstremali situacija ar karantinas. 

Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 

ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – apmokamas kasmetines arba nemokamas. 

PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: nedirbantys seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

 

Jeigu ką tik baigėsi apmokamas nedarbingumas dėl vaiko arba vieno iš tėvų ligos, ar galima gauti nedarbingumą vaiko priežiūrai, kai vaikas sveikas, bet mokyklos ir darželiai nedirba dėl ekstremalios situacijos ar karantino?

Taip, kadangi nedarbingumo priežastis kita, tai pasibaigus nedarbingumui dėl ligos galima gauti nedarbingumą dėl būtinybės prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką ar pradinuką. 

 

Darbdavys dėl karantino verčia eiti atostogų. Ar tu jis tokią teisę?

Nepaisant kylančių sunkumų dėl karantino, darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienus metus. 

Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

 

Dėl koronaviruso uždaromos ugdymo įstaigos, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

Darbas uždarius įstaigas nutrūksta ne visais atvejais, ypač jei jis nėra susijęs su gausiais tiesioginiais kontaktais su žmonėmis. Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:

NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. 

PRASTOVA. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Bet subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.

Paaiškinimas: viešosios įstaigos patenka tarp darbdavių, kurie gali pretenduoti į subsidiją. 

Valstybės subsidijų dydžiai:

  • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys  įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. 

 

Ar duris turi užverti ir vaikų, jaunimo, neįgaliųjų ir senjorų dienos centrai?

Taip, Vyriausybė ir Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centras laikinai uždraudė dienos centrų veiklą.

Šiuo laikotarpiu vaikų, jaunimo, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centrų darbuotojų darbas turi būti organizuojamas skatinant darbuotojus dirbti nekontaktinio pobūdžio darbą už tai mokant jiems nustatytą darbo užmokestį. 

 

Ką daryti, kai užsidarius dienos centrui turiu prižiūrėti negalią turintį šeimos narį ar senyvo amžiaus žmogų? Kaip man dirbti?

Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis sudarė sąlygas ekstremalios situacijos ar karantino metu gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką prižiūrint negalią turintį asmenį ar senyvo amžiaus žmogų, kuriems dienos centre buvo teikiama dienos arba trumpalaikė socialinė globa. 

Ligos išmoka socialiniu draudimu apdraustam asmeniui, kuris prižiūri neįgalųjį ar senjorą, siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 

 

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligos išmokas

Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, ar gali kitas iš tėvų gauti ligos išmoką kitam vaikui prižiūrėti?

Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, o kitas vaikas ar vaikai negali lankyti darželio ar pradinės mokyklos dėl karantino, kitas tėvas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką sveiko vaiko priežiūrai. Tas pats taikoma ir jeigu mama yra nėštumo ir gimdymo atostogose.

 

Jeigu esu neapmokamose atostogose, ar galiu gauti išmoką už vaiko slaugą?

Ne. Ligos išmoka mokama tik tiems gyventojams, kurie prarado pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino. Jeigu žmogus nedirbo ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

 

Ar gausiu išmoką dėl vaiko karantino, jeigu iki šiol nedirbau?

Ligos išmoka mokama tik tiems apdraustiesiems asmenims, kurie prarado darbo pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino ir turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Jeigu žmogus nedirbo (nebuvo draudžiamas ligos draudimu) ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

 

Ar dirbant savarankiškai išmoka bus mokama?

Visi savarankiškai veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus dirbančius tik su verslo liudijimu, moka ligos socialinio draudimo įmokas ir gali gauti ligos išmokas. Tačiau svarbu žinoti, kad dirbant savarankiškai ligos išmokos skiriamos ir mokamos atsižvelgiant į gyventojo deklaruotas pajamas ir sumokėtas ligos socialinio draudimo įmokas. Jeigu laikinai nedarbingu pripažintas gyventojas, pavyzdžiui, dirbantis su individualios veiklos pažyma, dar nėra deklaravęs pajamų už 2019 metus, gali būti, taip kad ligos išmoką jis gaus tik po to, kai deklaruos pajamas ir sumokės įmokas.

Verslo liudijimų turėtojai ligos draudimu nėra draudžiami, įmokų nemoka, todėl ligos išmokų negautų.

 

Ar gali ligos išmoką gauti seneliai?

Nuo šiol ligos išmoką sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali gauti ir dirbantys seneliai, jeigu vaiko tėvai, įtėviai, globėjai negali pasinaudoti galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu jiems nėra paskelbta prastova. Iki šiol ligos išmokos už sveiko vaiko priežiūrą buvo mokamos tėvams,  įtėviams, globėjams bei budintiems globotojams.

 

Ar slaugant vaiką namuose dėl karantino galima dirbti nuotoliniu būdų arba būti prastovoje?

Ligos išmoka mokama tik tiems tėvams,  įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams, kurie prižiūrėdami vaiką namuose dėl karantino prarado darbo pajamas. Daugelis darbuotojų pastaruoju metu dirba nuotoliniu būdu ar jų įmonėje skelbiamos prastovos. Svarbu, nepriklausomai nuo to, ar tai nuotolinis darbas ar prastova, už tas dienas, kurias žmogus dirbo, ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai negali būti mokama.

 

Jeigu du vaikai, ar abu tėvai gali gauti išmokas už kiekvieno vaiko slaugą?

Ekstremalios situacijos ir karantino atvejais abu tėvai gali gauti išmokas.

 

Kada išmoka bus pervesta ir kiek laiko bus mokama išmoka?

Ligos išmoka, kaip ir iki šiol, bus išmokama per 17 darbo dienų nuo gyventojo prašymo skirti ligos išmoką bei kitų dokumentų ar duomenų, tarp jų ir darbdavio NP_SD2 pranešimo pateikimo dienos. Darbdavys pranešimą teikia pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui – kai žmogus grįžta į darbą, arba kas dvi savaites, jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau. Ekstremalios situacijos (karantino)  laikotarpių išmoka bus mokama už kiekvieną ne trumpesnį kaip  14 kalendorinių dienų laikotarpį. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką po 14 dienų tėvai turėtų kreiptis į vaiko šeimos gydytoją dėl tokio pažymėjimo pratęsimo. Darbdavys irgi atitinkamai turėtų „Sodrai“ pateikti NP_SD2 pranešimą.

 

Ar galima išmoką gauti atgaline tvarka?

Nedarbingumo pažymėjimai sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo asmens kreipimosi į  sveikatos priežiūros įstaigą dienos. Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą reikia skambinti vaiko gydytojui. Jeigu tai nepavyktų padaryti iškart, gydytojai turi galimybę nedarbingumo pažymėjimą dėl tokių atveju išduoti ir už praėjusias dienas. Karantino laikotarpiu išmokos mokamos ir tuo atveju, jeigu ugdymo įstaigoje paskelbtos atostogos.

 

Kokios išmokos mokėjimo sąlygos?

Uždarius ugdymo įstaigas karantinui ligos išmokos vaiko priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas mokamos už darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą. Už vyresnių klasių sveikų vaikų priežiūrą dėl karantino išmokos nemokamos. Norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam (tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą) bei būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.  
Išmoka sudaro 65,94 proc.  kompensuojamojo  uždarbio , buvusio tris mėnesius iki mėnesio prieš karantino mėnesį, dydžio. Išmoka negali būti mažesnė kaip  7,21 euro už darbo dieną ir negali būti didesnė kaip 81,65 euro už darbo dieną arba 1722,75 euro už mėnesį („ant popieriaus“). Ją moka „Sodra“ į ligos išmokos prašyme, kuris pateikiamas prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui, nurodytą sąskaitą.

 

Ar Vyriausybei ir Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centrui rekomenduojant nevykti į jokią užsienio šalį, galiu atsisakyti vykti į komandiruotę?

Remiantis Darbo kodeksu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, darbo teisės principais ir konstituciniu saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo principu bei atsižvelgiant į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir Vyriausybės rekomendacijas, šiuo metu darbuotojas gali atsisakyti vykti į komandiruotes (ir į paveiktas, ir į nepaveiktas šalis), kadangi oro uostuose susiburia daug žmonių iš įvairių šalių, todėl, specialistų nuomone, ten yra padidinta rizika užsikrėsti koronavirusu. Saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas ekstremalioje situacijoje yra nekvestionuotinas prioritetas.

 

Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. 

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui. 

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

 

Grįžau iš užsienio šalių, kuriose plinta koronavirusas, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?

Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC. 

 

Vaikas koronaviruso židinyje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?

14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Tokiu atveju reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje http://nvsc.lrv.lt/covid-19 ir kreiptis į šeimos gydytoją. 

 

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?

Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

 

Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos?

Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko (neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys.

Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

 

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš koronaviruso židinių?

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat – kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

 

Darbdavys el. paštu išplatino laišką, kuriuo draudžia vykti atostogauti į užsienį. Ar jis gali taip elgtis? 

Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

 

Dėl kokių asmens duomenų darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?

  • Ar asmuo buvo išvykęs į užsienį?
  • Ar asmuo kontaktavo su asmeniu, išvykusiu į užsienį, ar sergančiu koronavirusu?
  • Ar asmuo yra izloiavęsis namuose (nenurodant priežasties) ir koks izoliacijos laikotarpis?
  • Ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties)?

Darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų apie tai, ar jiems yra pasireiškusių koronaviruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė. Ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis izoliacijos, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui ar sveikatos tikrinimui ir panašiai. 

 

Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?   

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

  • Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą. 
  • Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai). 
  • Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. 
  • Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

 VISAS REKOMENDACIJAS RASITE ČIA: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2744

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. 

 

Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir panašiai)?

Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 

Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.

Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

 

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?

Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.

Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. 

Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.

 

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais?

Darbuotojai, kurie neseniai keliavo užsienio šalyse, 14 dienų po grįžimo privalo izoliuoti save ir apsaugoti aplinkinius nuo rizikos užsikrėsti naujuoju koronavirusu. Darbdaviai turėtų suteikti galimybę grįžusiam darbuotojui dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo savęs paties izoliacijai galima grįžus iš bet kurios užsienio valstybės.

Esant ekstremaliai situacijai arba karantinui Darbo kodeksas leidžia darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. 

Nušalinimas nuo darbo galioja ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nemokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. 

 

LR SADM inform.

 

 

  • Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams
  • Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams
  • Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams
Užduokite klausimą Klausyti internetu
Šiuo metu
„Vakaro muzika“
https://fb.me/e/48Rfmp9IR
https://birstonasjazz.lt
Kredito unija
Tauragės zžinios
www.tauragejazz.lt
Šilalės artojas
renginiai
Spotify
lions
https://www.youtube.com/user/tauragesradijas/featured
https://play.google.com/store/search?q=taurages%20radijas&c=apps&hl=en
Komercinė fotografija
Lietuvos Regioninių Radijo Stočių Asociacija

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruoti