Kryžkalnyje – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę

Sekmadienį, rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių rajone, bus atidaromas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžinama Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas.

Šios Vyriausybės pastangomis užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdomi keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu. II etape siūloma pastatyti ir įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Memorialo statybai, investicijų projektui įgyvendinti, Vyriausybė 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną, kuriuo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

„Memoriale, plieninėse Vyčio kryžiaus stelose, primenančiose partizanų skiriamąjį ženklą, įrašyti vardai laisvės kovotojų, žuvusių nuožmioje kovoje su sovietų okupantais. Pasiaukojamoje, nelygioje, daug kam atrodytų beviltiškoje kovoje už mūsų laisvę jie mokėjo didžiausią kainą – aukojo savo gyvybes. Tai buvo nepalaužiamos dvasios žmonės, iškentę pažeminimus, niekinimus, kankinimus, tačiau nepraradę orumo, vilties ir tikėjimo. Norėtųsi, kad iškilęs obeliskas kviestų kiekvieną pakeleivį stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų atminimą“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijoje dalyvaus Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos, kultūros ministrai, savivaldos atstovai, kiti nusipelnę asmenys.

Idėja Kryžkalnyje įamžinti Lietuvos partizanus prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Būtent jo sumanymu pradėtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti (statybos leidimas išduotas 2009 m. liepos 2 d.), kurio pagrindinis akcentas – 15 metrų aukščio koplyčia-varpinė su vitražais ir nerūdijančio plieno kryžiumi, simbolizuojantys amžiną veržimąsi, tikėjimą, bet kartu ir rimtį, pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Koplyčios viduje pakabinti keli varpai, kuriais memorialo lankytojai gali skambinti. Šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis.

Memorialas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti ir atminti visuomenei atvertas 2018 m. lapkričio 25 d.

Memorialo Lietuvos partizanams statyba. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga ir dar 10 visuomeninių patriotinių organizacijų, pritardamos skulptoriaus T. Gutausko ir architekto S. Pamerneckio pateiktai memorialo Lietuvos partizanams atminti vizijai, 2017 m. spalį kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydamos paremti šį kilnų sumanymą įamžinti Lietuvos partizanų auką. Ministras Pirmininkas pritarė ir visokeriopai parėmė iniciatyvą: memorialo statybai 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skirta 535 tūkst. eurų, statybos darbų koordinavimu ir su memorialu susijusių problemų sprendimu rūpinosi Vyriausybės kanceliarija.

Memorialo statybos darbus organizavo Raseinių rajono savivaldybė – įgyvendino investicijų projektą „Lietuvos partizanų memorialo Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Kryžkalnio k. statyba ir teritorijos sutvarkymas (I etapas)“ pagal LLKS pateiktą memorialo idėjos projektą, kuriam pritarė absoliuti dauguma Lietuvos patriotinių organizacijų (16 organizacijų).

Numatoma Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo programa:

12.00  val. – Šv. Mišios Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje

13.30 val. – Memorialo atidarymo pradžia

13.35 val. – NATO Oro policijos misiją vykdančių pajėgų naikintuvų sveikinimo skrydis virš ceremonijos vietos, pagerbiant Lietuvos partizanus ir visus Laisvės kovotojus

13.40 val. – Lietuvos valdžios institucijų vadovų kalbos

14.10 val. – Memorialo šventinimo ceremonija

14.22 val. – Lietuvos laisvės kovotojų atminimo pagerbimas šūvių salvėmis; padedami gėlių vainikai, uždegamos žvakutės

14.30 val. – Oficialios Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijos pabaiga

14.35 val. – Ąžuoliuko sodinimo ceremonija

Numatoma, kad Šv. Mišias aukos ir Lietuvos partizanų memorialą šventins Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje atidarymo renginyje taip pat planuoja dalyvauti: Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vadovai – kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis ir dirigentas kapitonas Remigijus Terminas), Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ ( vadovė Laima Purlienė), Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras).

Nuotr. © Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio archyvas