LLRI: Tauragės rajono savivaldybės mokyklos išlaikomos palyginus taupiai

Tauragės rajono savivaldybėje vienam mokiniui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skirta 1921 euras. Ši suma buvo 13 proc. mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį (2200 eurų). Tai puikus rezultatas – pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybėje mokinių yra panašiai kaip Tauragės rajone – apie 4,9 tūkstančio, tačiau Tauragė išleidžia mokyklų aplinkai prižiūrėti 1,4 mln. eurų daugiau.  

„Vienam Tauragės mokiniui teko 12,4 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies mastu mokiniui teko 13,4 kv. m) bei 5,5 kv. m klasių ploto (šalies mastu – 5,2 kv. m). Mokyklų infrastruktūra palyginus su kitomis savivaldybėmis naudojama gana efektyviai, tad mažiau pinigų išleidžiama nereikalingiems pastatams išlaikyti, valyti, šildyti”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Analizė parodė, kad šalies mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 milijonų eurų vien efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 m. mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.  (566 eurai mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Pavyzdžiui, Radviliškio rajonas, kur mokosi apie  tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. eurų, Panevėžio – 1,3 mln. ir t.t. Šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.

„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas. Sutvarkius mokyklų tinklą savivaldybėse atsirastų bent 22 milijonai eurų mokytojų atlyginimams”, – pastebi Ž. Šilėnas.

Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

Analizė „Švietimo infrastruktūros ir finansavimo netolygumai” čia.