M. Vyšniauskaitė. Suomijos švietimo sėkmės receptasKovo 3, 2017

M. Vyšniauskaitė. Suomijos švietimo sėkmės receptas

„Geras jausmas, kai mokiniams manęs nebereikia. Kol jie savarankiškai dirba komandoje, galiu padaryti jiems kavos“, – sako Suomijos miestelio Mūramės mokyklos vadovas Aki Puustinenas.

Lankantis šios šalies mokyklose, bendraujant su vadovais, mokytojais ir mokiniais susidaro įspūdis, kad ne tik atlyginimų dydis, mokinių klasėje skaičius ar techninė įranga yra svarbu. Suomijos vidurinio ugdymo kokybės receptas daug sudėtingesnis – pasitikėjimas ir atsakomybė.

 

Suomių švietimo sistema į pasaulio dėmesio centrą pateko po pirmojo PISA tyrimo 2000-aisiais. Visus nustebino, kai įtakingas tarptautinis tyrimas, vertinantis penkiolikmečių žinias ir gebėjimus, parodė, kad ši Šiaurės šalis yra pirmoje vietoje pagal skaitymo gebėjimus, trečioje – pagal gamtos mokslų, ketvirtoje – pagal matematikos raštingumą. Naujausiais tyrimo duomenimis, Suomija – ir toliau viena lyderių. Patys suomiai teigia, kad pokyčiai prasidėjo dar 1980-aisiais, kai Nacionalinė švietimo taryba decentralizavo švietimo sistemą ir daugiau galių suteikė pačioms mokymo įstaigoms.

 

Mokyklos vadovas yra laisvas spręsti, kaip skirstyti gaunamus pinigus: pakelti atlyginimus, išsiųsti mokytojus į seminarą ar suorganizuoti ledo ritulio čempionatą. Sprendžia vadovas kartu su mokyklos bendruomene – administracija, mokytojais, mokiniais ir tėvais. Nes geriausias mokyklos valdymo būdas, kaip sako A.Puustinenas, yra diskusija. Toks pasitikėjimas ne tik įgalina vadovauti protingai, bet ir įpareigoja tai daryti itin atsakingai, nes už kiekvieno priimto sprendimo pasekmes atsakoma tiesiogiai. Nėra kaip pabaksnoti į ką nors iš aukščiau.

 

Įgalintas vadovas pasitikėjimą skleidžia toliau. Vyresnių klasių mokytojai yra laisvi planuoti ugdymo procesą, atsižvelgdami į bendrosios programos gaires, turimas kompetencijas. Jie siūlo pasirenkamuosius modulius, kurie sudaro didelę viso mokymo dalį, renkasi priemones, metodus, temas, mokymosi aplinkas.

To rezultatas – mokytojai, neskaičiuojantys darbui skirto laiko, gebantys integruoti keletą visiškai skirtingų dalykų, atsipalaidavimui pravedantys jogos ar breiko užsiėmimą, puikiai kalbantys angliškai, ugdymo proceso neįsivaizduojantys be technologijų. Jų motyvacija – ne tik atlyginimo dydis, kuris tik šiek tiek didesnis nei vidutinis Suomijoje, ir ne galimybė mokyti rinktinius mokinius mažose klasėse, nes būna pamokų, kuriose vienu metu mokosi 40-50 viso miestelio mokinių. Užtenka keleto pokalbių su mokytojais ir tampa akivaizdu, kad būtent pasitikėjimas jais, galimybė siekti prasmingų rezultatų ir pačiam mokytis yra pagrindiniai motyvacijos šaltiniai. Tikslas – ne kad mokinys iškaltų faktus „pagal programą“ konkrečiam egzaminui ar testui, o kad suprastų ir galėtų pritaikyti tai, ką išmoko.

 

Visa Suomijos švietimo sistema orientuota j mąstančios, atviros ir atsakingos asmenybės ugdymą. Tikrieji mokyklos valdovai ir ugdymo proceso centras – patys mokiniai. Vyresnių klasių mokiniai savarankiškai susidaro mokymosi planą, tvarkaraštį ir tikslus. Atsižvelgdami į savo poreikius, mokymosi tempą ir norus, mokyklą jie gali baigti per trejus ar ketverius metus. Galima rinktis iš daugybės mokymosi modelių, kuriuos siūlo jų ar kita mokykla, miesto universitetas, užsienio partneriai, nevyriausybinės organizacijos. Tavo mokykloje nėra kūrybinio rašymo kurso? Gali šias pamokas lankyti kitoje mokykloje. Puikiai sekasi biologija ir ateityje planuoji studijuoti mediciną? Lankyk paskaitas su universiteto studentais. Ir dažniausiai tam nereikia jokio formalaus politinio patvirtinimo, susitarimas įvyksta tiesiog tarp mokymo įstaigų. Dažniausiai mokiniai savo mokymąsi vertina patys, turi tik vieną privalomą egzaminą (suomių kalbos), kitus pasirenka. Taip mokytis įpratę paaugliai įgyja strateginio mąstymo kompetenciją, moka išskirti svarbiausius savo norus ir jaučiasi atsakingi už pasiekimus.

 

Keista matyti per pertraukas intensyviai diskutuojančius, skaitančius ar į dailės kabinetą pafotografuoti skubančius mokinius. O kas čia keista, klausia suomiai, – juk mokymasis yra jų pačių atsakomybė, mes tik suteikiame tam tinkamas sąlygas.

Vien pakeldami atlyginimus, pripirkdami planšetinių kompiuterių ir perpus sumažindami klases suomių nepavysime. Tai tėra išorinės priemonės. Reikia keisti požiūrį. Valdžia turi pasitikėti profesionalais – mokyklų vadovais ir mokytojais. Vadovai ir mokytojai turi būti atsakingi bendruomenei – mokiniams, tėvams. Kaip sako Suomijos mokytojai – ugdymą reikia kreipti ne į aukštas vietas tarptautiniuose reitinguose, ne į egzaminus, bet į mokinį. Prasmingas mokymasis yra toks, kuris teikia pasitenkinimą procesu ir rezultatais. Tik tada, kai Lietuva vadovausis tokiu požiūriu, sugebėsime pakilti ir tuose pačiuose tarptautiniuose reitinguose.

 

Vizito Suomijoje tikslas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais įgyvendina integruoto ugdymo projektą, kurio tikslas – parengti socialinio ugdymo kursą Baltijos šalių moksleiviams. Suomijoje lietuviai sėmėsi patirties ir idėjų, kurias planuojama pritaikyti ir Lietuvoje.

 

 

+370 446 64060 Užduokite klausimą Klausyti internetu
Šiuo metu
Ryto programa „Labas rytas! Geras rytas!“
Tautrage Jazz 2020
Spaudos Radijo ir Televizijos fondas
Pasivaikščiojimai po Mažąją Lietuvą“
Reklamos priedai
Kauno kolegija

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruoti