Mokesčių žinija I Ką reikėtų žinoti apie asmeninių daiktų pardavimą, prekybos veiklą ir mokesčius

Vartojimo įpročiai keičiasi – vis dažniau nebenaudojamų daiktų neišmetame, o pasirūpiname, kad jie atrastų naujus namus. Ką reikėtų žinoti apie asmeninių daiktų pardavimą, taip pat apie  prekybos veiklą ir mokesčius laidoje „Mokesčių žinija“ su Klaipėdos AVMI MPD vadove Laimute Mačerniene.

Apie asmeninių daiktų pardavimo apmokestinimą. Kokia yra situacija – kada reikia mokėti mokesčius, kai parduodame mums nebereikalingus daiktus internetu ar tiesiai į rankas?

Kai gyventojai tiesiog parduoda savo asmeninius nebereikalingus daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, knygas ir pan.), jokių mokesčių mokėti nereikia, jei gautas „pelnas“ per metus neviršija 2,5 tūkst. eurų. Kaip reikia suprasti, kas yra tas pelnas? O gi kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo sumos. 

Nepriklausomai nuo būdo, kuriuo prekiaujama – gyvai ar per platformas, jei gautas pelnas iš nebereikalingų daiktų pardavimo viršija šią ribą, yra apmokestinama tik viršijanti dalis. Nuo jos gyventojai, deklaravę pajamas iki gegužės 2 d., turi sumokėti 15 proc. GPM.

Ar galite pakomentuoti vieną kitą pavyzdį?

Tarkim, gyventojas įsigijo dviratį už 2,5 tūkst. eurų ir po metų nusprendė jį parduoti už 3 tūkst. eurų. Ir tai yra vienintelis jo parduotas naudotas daiktas. Nors gyventojas dviratį pardavė brangiau ir užsidirbo 500 eurų (pardavimo kaina 3 tūkst. eurų – 2,5 tūkst. eurų įsigijimo kaina), gautas „pelnas“ per metus nėra apmokestinamas, nes neviršija 2,5 tūkst. eurų ribos.

O ką reikia žinoti, jei žmogus įsigyja naujus daiktus iš anksto žinodamas, kad juos pardavinės?

Kai gyventojas pats savarankiškai perparduoda, gamina ir parduoda produktus – tiek naujus, tiek dėvėtus-  ar teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas, siekdamas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, tai vertinama kitaip. Neatsižvelgiant į tai, ar ši veikla pelninga ar ne, tokia veikla laikoma individualia veikla ir ją gyventojas turi įregistruoti Mokesčių inspekcijoje, t.y., įsigyti verslo liudijimą arba registruoti IDV pagal pažymą.

Kad būtų aiškiau, aptarkime tokį pavyzdį: gyventojas nusprendė pradėti savo verslą, pirkti naudotus arba naujus dviračius, pvz., iš užsienio, ir juos pardavinėti Lietuvoje. Ar tai būtų laikoma jo individualia veikla?

Taip, toks atvejis galėtų būti laikomas individualia veikla. Paprastai tariant, tiek e. erdvėje, tiek gyvai vykdant prekybos veiklą, galioja tie patys reikalavimai. O jie tokie:

•      reikia įregistruoti atitinkamą individualią veiklą dar prieš ją pradedant vykdyti

•      reikės tvarkyti finansinę apskaitą

•      ir nuo uždirbtų pajamų, pagal individualios veiklos apmokestinimo taisykles, mokėti mokesčius

•      taip pat visai atvejais iki gegužės 2 d. reikės deklaruoti pajams (net jei pajamų iš tos veiklos ir nebus gauta.

Sakoma, kad Lietuva – prekybininkų šalis. Kiek Lietuvoje yra tokių „profesionalių pardavėjų“, apie kuriuos ką tik kalbėjome?

Prekybininkų Lietuvoje daugėja. Dažnai gyventojai, užsiimantys prekyba internetu, įskaitant ir visokias prekybos platformas, renkasi individualią veiklą su pažyma. Šią veiklą vykdo apie 7,7 tūkst. šalies gyventojų. Palyginimui, 2021 m. ją vykdė kone tūkstančiu gyventojų mažiau. Pernai iš šios veiklos gyventojai deklaravo 85 mln. eurų pajamų ir apie 2 mln. eurų mokėtino GPM.

Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė

Grįžkime prie asmeninių daiktų pardavimo siekiant jiems rasti naujus šeimininkus. Kokių patarimų turėtumėte pradedantiesiems prekybinininkams, kad ateity nekiltų kokių nors nesklandumų?

Vienas esminių patarimų – įsigyjant ypač brangesnius daiktus reikėtų išsisaugoti jų pirkimo dokumentus. Jie pravers, jei daiktą norėsite parduoti, nes iš gauto pelno bus galima atimti tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais ir, esant reikalui, juos gali reikėti pridėti pajamų deklaracijoje.

Pvz., NT pirkimo-pardavimo sutartyse matome, kad kartais yra išskiriama buto/namo pardavimo kaina bei jame paliekamų baldų/buitinės technikos pardavimo kaina, todėl ir šių daiktų įsigijimo čekius taip pat patartina saugoti. Vis dėlto pažymėtina, kad daugelis gyventojų būtent taip ir daro, ypač įsigydami brangesnius pirkinius ar apsiperkant internetu, kai sąskaitas faktūras gauna tiesiog e. būdu.

O jei jau nusprendėte pradėti verslą, tai iš anksto reikia pasirūpinti įregistruoti veiklą ir vesti apskaitą, o metams pasibaigus nepamiršti deklaruoti visų gautų pajamų iš šios veiklos. Kai verslas sekasi ir apimtys tik auga, svarbu sekti PVM ribą bei ją pasiekus sumokėti PVM. 

Prekybininkų veiklą, kaip ir kitas veiklas, VMI atidžiai stebi ir pastebėjusi negerų dalykų, imasi atitinkamų priemonių. Pvz., stebima ir prekyba soc. tinkluose, ir per įvairias e. prekybos platformas. Ar galite pasidalinti pastebėjimais?

Dėl prekybos per platformas akcentuosiu, kad pagal naujus ES reikalavimus įvairios platformos mokesčių administratoriams privalo teikti duomenis apie įvykusius sandorius. Šie pokyčiai iš esmės nepaliečia gyventojų, kurie tik parduoda nereikalingus daiktus, o yra nukreipti į verslininkus, kurie naudodamiesi tokiomis platformomis vykdo veiklą, tačiau jos neregistruoja, nedeklaruoja pajamų.

Atkreipsiu dėmesį ir į tinklinę prekybą, kai gyventojai savo soc. paskyrose, įvairiuose pardavimų puslapiuose kelia reklamą apie produktus/kosmetiką/vitaminus ir pan., taip pat siūlo pagalbą, kaip juos įsigyti, tačiau nėra įregistravę nei prekybos, nei tarpininkavimo veiklos. Šie prekybininkai taip pat gali susilaukti VMI dėmesio.

Reikėtų žinoti ir tai, jei asmuo produktų neperparduoda, tačiau už tai gauna taškus ar nuolaidą, kai jo vardu kitas asmuo įsigyja produktus, tai taip pat laikoma veikla. O veiklą būtina registruoti ir laikytis kitų reikalavimų, kaip ir kiti savarankiškai dirbantieji.

Ar dažnai tenka paraginti verslininkus nepamiršti šių reikalavimų? 

Pirmiausia klientams siunčiame laiškus ir laukiame atitinkamos reakcijos. Mūsų tikslas - ne bausti, o padėti mokesčių mokėtojams teisingai ir laiku vykdyti savo pareigas. Rezultatas - dažnas pasitaiso, nelaukdamas paraginimo kitomis priemonėmis. Štai vien per trejus pastaruosius metus iš e. prekybos į biudžetą yra priskaičiuota papildomai beveik 6 mln. eurų mokėtinų mokesčių. Paraginti taisėsi ir patys prekybininkai, vien  e. prekybos platformų naudotojai deklaravo papildomai 1,5 mln. eurų pajamų.

Apibendrinant– kur rasti daugiau aktualios informacijos apie daiktų pardavimą, prekybą e. erdvėje ir panašiais klausimais?

Daugiau informacijos apie daiktų pardavimą ir galimus mokesčius visada rasite VMI interneto svetainėje, skiltyje Gavau-turto-pardavimo/nuomos-pajamų. Prekybininkų patogumui VMI turi parengusi ir specialią atmintinę su aktualia informacija, ką apie mokesčius ir pajamų deklaravimą turi žinoti kiekvienas, turintis elektroninę parduotuvę, parduodantis daiktus platformoje ar užsiimantis kita e. prekybos veikla.

VMI svetainėje rasite ir naudingos informacijos apie individualios veiklos registravimą, vykdymą, mokesčius. Apie tai kalbama ir VMI tinklalaidėje, kurią rasite Spotify platformoje, sekite mus ir VMI Youtube kanale.

Jau gerokai prieš gegužę pasigirdo verslo nuogąstavimų, kas bus, jei nespėsime laiku susitvarkyti kasos aparatų. Ką į tai atsako Mokesčių inspekcija?

VMI visada pirmiausia siekia ne bausti, o padėti mokesčių mokėtojams teisingai ir laiku vykdyti savo pareigas. Kaip ir ankstesniais šio įstatymo įgyvendinimo etapais, taip ir paskutinei klientų grupei iki metų pabaigos esame pasirengę netaikyti atsakomybės, kai vėluojantys įsidiegti reikalavimus atitinkantį kasos aparatą, aktyviai dės pastangas tai padaryti.

Taigi, jei klientas kreipėsi į sertifikuotą aptarnavimo įmonę, jei sudarė sutartį dėl kasos aparato įrengimo ar modernizavimo ir jei turi nustatytą EKA įdiegimo/atnaujinimo datą, VMI tokiam mokesčių mokėtojui atsakomybės netaikys.

Pakalbėkime apie pačius kasos aparatus. Žiniasklaidoje pasigirsta visokių nuomonių dėl kainos, dėl aparatų trūkumo ir panašiai. Mokesčių inspekcija situaciją, neabejoju, žino ir turi ką patarti verslui.

Tačiau dėl i.EKA visam verslui naujų kasos aparatų pirkti nereikia. Šiuo metu naudojamus kasos aparatus, kad jais būtų galima automatiniu būdu perduoti duomenis į i.EKA, galima modifikuoti, t. y. pagal galimybę įdiegti papildomas programines/technines priemones, kurių kaina apie 150 eurų + PVM.

Jeigu reikia įsigyti naują kasos aparatą, verslas gali rinktis aparatą su i.EKA pritaikytu saugos moduliu arba pasinaudoti virtualios fiskalizacijos paslauga, kuri ypač aktuali smulkiajam verslui. Nes tuomet kasos aparatas gali būti tiek planšetiniame kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone, o tai leidžia sutaupyti ir patogiau atlikti sandorius. Galimi įvairūs tokių kasos aparatų sprendimai, kurie kainuoja apie 15 eurų mėnesiui.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis kasos aparatą?

Šiuo metu rinkoje galima rinktis iš 40 kasos aparatų modelių, kurie veikia su saugos moduliu, ir 12 kasos aparatų modelių, kurie naudoja virtualią fiskalizaciją. Kasos aparato pasirinkimas ir jo kaina priklauso nuo veiklos pobūdžio ir verslo poreikių: didesnius klientų srautus turinčiam verslui rekomenduojame rinktis kasos aparatą su saugos moduliu, smulkesniam verslui – kasos aparatą su virtualia fiskalizacija. Kad būtų paprasčiau priimti sprendimą, parengėme kasos aparatų palyginimą. Jį rasite VMI internetinėje svetainėje.

Beje, atkreipiu dėmesį į tai, kad jei šiuo metu turimo kasos aparato neketinate naudoti ateityje, jį reikia išregistruoti. Kaip tai padaryti, informacija taip pat mūsų interneto svetainėje, skiltyje  Kasos aparatų diegimas ir naudojimas.

Ar išlaidos įsigyjant išmanųjį kasos aparatą ar jį modernizuojant galės būti įtrauktos į apskaitą?

Kaip ir visos išlaidos, kurias verslas patiria pajamoms uždirbti - šiuo atveju tai yra išlaidos naujam kasos aparatui - yra laikomos sąnaudomis, kuriomis įmonės mažina apmokestinamąsias pajamas ir, atitinkamai, sumažina pelno mokestį. Smulkieji verslininkai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą – tokias išlaidas gali traukti į atskaitą ir taip sumažinti mokėtiną pajamų mokesčio dalį.

Dėkojame pašnekovei – Daugiau informacijos apie i.EKA, leistinus aparatus bei jų aptarnavimo įmones rasite VMI svetainėje. Kilus klausimams – skambinkite +370 5 260 5060. Paslaugos ir konsultacijos klientų aptarnavimo padaliniuose - su išankstine rezervacija.

Kalbino Laimonas Rimkus.

Tauragesradijas.lt inform.