Naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas

Naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas. Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu.

Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje ir nedidelė dalis priklauso Lenkijai. Herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis tuo pačiu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje).

Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kadangi kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai. Kurėnai naudoti ir kaip susisiekimo priemonė. Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką. Didžiojo herbo devize panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata – SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS, kuris atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvninkų tarmės ypatumus.

Pranešimas spaudai