Nesutarimai prie šventinio stalo: tyrimas atskleidė, dėl ko lietuviai pykstasi labiausiai

Net kas antras lietuvis (49 proc.) prisipažįsta susiginčijantis su artimaisiais prie šventinio stalo, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Labiausiai ginčus provokuojanti tema – finansai. Ją kaip dažniausią nesutarimų priežastį nurodė 17 proc. apklaustųjų. Pasak psichologų, konfliktai per šventinius susibūrimus kyla dėl įvairių priežasčių – skiriasi vertybės, įsitikinimai, kompetencijos. Visgi, nesutarimų išvengti galima – svarbu išsikelti realius lūkesčius sau bei kitiems, gebėti išklausyti ir suprasti vienas kitą.

„

Žmonės turi skirtingus prioritetus finansų srityje. Neretai tai priklauso nuo auklėjimo ir aplinkos, kurioje užaugome. Visgi, dažniausiai skirtingas požiūris į pinigus, nesutampantys lūkesčiai, neišspręstos problemos, jaučiamos nuoskaudos, skirtingi poreikiai ir net konkurencija tarp šeimos narių tampa nesutarimų priežastimi prie šventinio stalo. Konfliktai gali dar labiau sustiprėti ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu, kuomet jaučiama didesnė finansinė įtampa. Be to, kai kurie asmenys gali stokoti finansinio raštingumo žinių, todėl bandydami priimti tam tikrus sprendimus gali jausti nusivylimą iš giminaičių. Dažniausiai – dėl nepalaikymo, nesupratimo“, – teigia psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.

Per šventes ir daugiau temų provokuoja nesutarimus: 15 proc. lietuvių teigia, kad ginčai kyla diskutuojant apie politiką, 14 proc. – dėl požiūrio į pačią šventę ir pasiruošimą jai, 4 proc. – dėl religijos, parodė „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustųjų nurodė kitas nesutarimų priežastis. Prie šventinio stalo niekada nesiginčijantys sako 51 proc. gyventojų.

Kalbėtis svarbu, bet reikia rasti tinkamą laiką

Nors įprastai šventinis laikotarpis siejamas su džiaugsmu ir pakilia nuotaika, L. Bagdonavičienė pažymi, jog šventės gali sukelti emocines reakcijas bei priminti neigiamas praeities patirtis:

„Kiekvienas žmogus turi skirtingą bendravimo stilių bei apsisprendimą, kiek giliai asmeniškai atsiverti, kokiomis temomis kalbėti, o kuriomis – ne. Be to, skiriasi mūsų vertybės, įsitikinimai, kompetencijos, nuomonės. Prie vieno stalo susėdę asmenys atsineša skirtingą emocinį bagažą ar prisiminimus, kurie daro įtaką jų elgesiui. Gali būti sudėtinga rasti pusiausvyrą diskutuojant jautriomis temomis. Todėl labai svarbu mokytis gerbti visų poreikius, vertybes bei įsitikinimus.“

Skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė sako, jog kalbėti apie finansus reikia, mat šios temos ignoravimas gali turėti įtakos šeimos finansiniam stabilumui. Vis dėlto, tokie pokalbiai turėtų vykti ne prie šventinio stalo.

„Labai svarbu nestigmatizuoti finansų temos, nes bendrauti apie pinigus būtina kiekvienai šeimai. Tik atvirai apžvelgę esamą finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus, finansinius tikslus galėsime kurti finansinę gerovę bei išvengti konfliktų. Tačiau toks pokalbis neturėtų vykti Kūčių vakarienės ar Kalėdinių pietų metu, kuomet prie stalo susirenka daug žmonių. Pinigų temą geriausia aptarti mažame šeimos rate ir tai daryti reguliariai“, – sako G. Štuopė.

Bendrovės vadovė taip pat atkreipia dėmesį, jog keičiasi ir visuomenės įpročiai. Gyventojai vis daugiau dėmesio skiria finansų valdymui ir planavimui, mažiau skolinasi šventėms, o prireikus tai daro atsakingiau.

„Nors nesutarimai dėl finansų dažniausiai kyla prieš šventes, visus su šiuo laikotarpiu susijusius finansinius klausimus, pavyzdžiui, kiek pinigų išleisite dovanoms, kiek – vaišėms ar kitoms pramogoms, reikėtų išspręsti kaip įmanoma anksčiau ir bendru šeimos narių sutarimu. Tik taip užtikrinsime, kad neišpildytų lūkesčių ir nuoskaudų prie šventinio stalo bus kiek įmanoma mažiau. O nuosekliai planuodami biudžetą galime pinigus paskirstyti taip, kad net ir gaudami nedideles pajamas turėtume iš ko atsidėti šventėms bei dovanoms“, – komentuoja G. Štuopė.

Susitarkite ir jauskite bendrą atsakomybę

Psichologė-psichoterapeutė sako, kad šventinis laikotarpis gali būti emociškai įtemptas. Visuomenėje vyrauja lūkesčiai, kad šventės turėtų būti tobulos ir džiaugsmingos, tačiau jų metu mes galime sirgti, būti emociškai pavargę, galime turėti neišspręstų problemų, nelaukti švenčių, ar jų sulaukus – nenorėti švęsti. Todėl svarbu mokytis atpažinti kiekvieno asmens ribas, jas įsivardinti ir gerbti.

„Prieš sėsdami prie šventinio stalo aptarkite temas, kuriomis sutinkate diskutuoti, o kurios yra per daug jautrios. Bendraudami valdykite savo emocijas: nešaukite, nepertraukinėkite, nekaltinkite, nepriekaištaukite. Be to, svarbi ir mūsų kūno kalba: veido mimikos ir gestai turėtų būti neutralūs, reikėtų stengtis išlaikyti akių kontaktą“, – sako L. Bagdonavičienė.

Anot jos, kilus ginčui, tiek konflikto dalyviai, tiek kiti šeimos nariai turi prisidėti prie numalšinimo: „Jei jaučiate, kad kyla pyktis, padarykite pertrauką, atsitraukite nuo įtemptos situacijos. Jei tapote konflikto liudininku, pasistenkite išlikti ramūs, o prireikus – pasiūlykite abiem šalims apsvarstyti galimybę atsiprašyti ir atleisti viena kitai. Esant bet kokiam nesutarimui labai svarbu rasti bendrą kalbą ir susitaikyti, o ne laimėti ginčą. Tik sukurdami aplinką, kurioje galime konstruktyviai spręsti konfliktus, užtikrinsime šeimos narių gerovę.“

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą dėl nesutarimus provokuojančių temų prie šventinio stalo 2023 m. rudenį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešimas spaudai