Rugsėjo 24, 2026

Pirtininkė Viktorija: „Kuriu savo rojų, kuriame nereikia kaukių“

Aplinkoje, kurioje tiek daug kaukes dėvinčių žmonių, kartais sužiba savo išskirtinumo nebijančios asmenybės. Tokia jų yra tauragiškė, profesionali pirtininkė, jogos mokytoja, Viktorija Ivaščenko. Verslo kryptimi pasirinkusi sveikatinimosi paslaugų teikimą moteris neretai savo pasisakymais socialiniuose tinkluose provokuoja aplinkinius diskusijai įvairiomis temomis. Ne tik provokuoja, bet ir priverčia susimąstyti bei pavydėti privilegijos leisti sau sakyti, ką nori ir gyventi, kaip patinka.

„Gyvenu savo burbule“

Tauragiškiai Viktoriją žino, kaip „Lepūnę“. Tai moters prekinis ženklas apimantis keletą sveikatinimosi procedūrų. Taip moterį galima rasti „Instagram“, feisbuke. Jos pažįstami žino: Viktorija mėgsta pasisakyti įvairiomis, kartais ir nepatogiomis, temomis. Ji kalba apie drąsą būti savimi, apie vaikų auklėjimą, patyčias, poilsį, sveiką gyvenimą, dalijasi receptais, pasakoja jai nutikusius dalykus ir ragina kitus taip pat išsakyti nuomonę. Neseniai moteris buvo pareiškusi, kad rūkyti yra šlykštu, kažkada įžiebė diskusiją apie tai, kad komentuoti kito kūną turėtų būti nepriimtina.

Į šių eilučių autorės pastebėjimą, jog Viktorija yra autentiška, moteris kiek sutrinka. Gal būt dėl šio žodžio reto vartojimo lietuvių literatūroje. Žodyne „autentiškumas“ reiškia nuoširdumą, drąsą būti savimi ir neapsimetinėti kažkuo kitu, prastai tariant, „būti be kaukės“.

– Su branda ateina dalykai, suvokimas, noras būti savimi. Nežinau ar tai yra autentiškumas. Tiesiog sakau tiesą. Aš nelaikau savęs influencere. Niekada nesiekiau sekėjų ir savo feisbuko storių (trumpų vaizdo įrašų) peržiūrų skaičiaus neskaičiavau. Gyvenu savo mažame burbule taip, kaip man patinka. Noriu išsilaisvinti nuo kaukių. Kad jų liktų kuo mažiau, tik tiek, kad būtų galima save apsisaugoti. Kuriu savo gyvenimo rojų, kuriame galėčiau būti savimi. Nesiruošiu niekam patikti, prisitaikyti, lankstytis, – sako Viktorija.

Moterys trokšta bendrystės

Viktorija kurį laiką gyveno Vilniuje, į gimtąjį miestą grįžo gimus antram vaikui. Veikli moteris pasuko verslo keliu: siūlo veido procedūras, veido ir kūno masažus. Vaikams ėmus lankyti darželį atsirado daugiau erdvės pomėgiams, atsirado draugų. Viktorija pastebėjo, kad pažįstamųjų tarpe vyrai puikiai sugeba atsipalaiduoti, kai tuo tarpu moterys „laisvu laiku sau“ laiko tvarkymąsi buityje.

– Vyrai šeima žaisti tinklinį, krepšinį, tenisą, jos eina tvarkytis, sriubą virti. Atseit smagu. Maitindama savo jaunėlį žiūrėjau televizijos laidą „Vantos lapas“ ir ten nuskambėjo žodžiai „ateik, aš tavęs laukiu“. Buvo reklamuojami pirtininkystės amato mokymai. Nutariau tapti pirtininke, – pasakoja Viktorija.

Pirtis tapo moters pagrindine veikla, norinčių būti išvanotam profesionalo buvo daug, pirtį tekdavo kurti keturis kart per savaitę. Viktorija dalyvavo vanojimo čempionate, užėmė pirmą vietą.

Paskutiniu metu Viktorija kelis kart per mėnesį organizuoja pirtis moterims.

Pasak Viktorijos, džiugina tai, kad tiek procedūras, tiek pirtį pasirinkusios moterys dažnai užsuka ne tik pasigražinti, bet ir pabendrauti.

– Sako „kažkaip šalia tavęs lengva viskuo dalintis“. Kadangi aš pati esu be kaukės, nukrenta kaukės ir šalia esantiems. Visi ištroškę artumo, nori būti mylimi, pastebėti. Kai kurie artumo negauna net namuose. Pirtyje, po pirties, tie pokalbiai tampa dar gilesni. Potyriai – aštresni. Žinoma, susirenkame ten ne plepėti, o kaip tik nurimti, pailsėti. Kaip kai kurios moterys sako „atnaujinti save“, per karšį per vandenį nusiplauni ir išeini švaresnis, – pasakoja Viktorija.

Apie Viktorijos paslaugas moterys susižino viena iš kitos, kai kurios – gavusios dovanų kuponus.

Siekia balanso

Moteris laisvalaikiu užsiima daržininkyste netoli Tauragės esančioje sodyboje, dalyvauja įvairiuose mokymuose, tobulinasi, kaip sako, turi pakankamai laiko kurti savo svajonių gyvenimą, ko negalėjo sau leisti gyvendama didmiestyje.

– Tenka sutikti jaunų žmonių, kurie taip pat džiaugiasi ištrūkę iš Vilniaus. Mūsų mieste atstumai maži – viskas pasiekiama greit, darželiuose vietų pakanka, veiklų, renginių pilna, tu tik spėk ir norėk. Gamta šalia. Padarė aplinkkelį, žmonės važinėja juo dviračiais, eina į mišką, norint atsidurti gamtoje nereikia net važiuoti iš Tauragės, – kalba Viktorija.

Anot jos, prieš devynerius metus grįžusi gyventi į Tauragę Viktorija rado puikią dirvą sveikatinimosi paslaugų teikimui: mieste tuo užsiima ne vienas specialistas, tad tauragiškiams šios paslaugos – ne naujiena. Dar viena Viktorijos aistra yra joga. Ji rengia jogos užsiėmimus.

Kokia sveiko žmogaus diena?

– Manau kiekvieno žmogaus siekiamybė turėtų būti balanso atradimas. Negaliu pasakyti, kad aš esu radus balansą, tačiau stengiuosi. Žaidžiu, kaip aš vadinu, savo žaidimą: stengiuosi nevalgyti perdirbto maisto, rinktis kuo paprastesnę mitybą. Sportas, judėjimas yra svarbu, visi žinome, tačiau ne visi praktikuojame. Svarbu – laikas su šeima, jei neturi savo laiko šeimai dienos bėgyje pasikalbėti nė valandėlės, tai tikrai neatneša naudos sveikatai. Balansas darbe taip pat yra svarbu: neturi jo būti nei daug, nei per mažai: darbas nė vieno žmogaus nesugadino, be, kai metamasi į darboholizmą, tai prie sveikatos neprisideda, nes kitų dalių negali užpildyti, – kalba Viktorija.

Be tauragiškių sveikatinimo, Viktorija dar ir savanoriauja Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinyje. Čia ji kartą per savaitę dvi valandas žaidžia, bendrauja, klausosi muzikos ir šiaip dalijasi gera nuotaika su negalią turinčiais žmonėmis.

– Pradėjusi savanoriauti pagalvojau, kad einu dalintis, dabar suprantu, kad gaunu daugiau nei duodu. Jie mane mokina meilės. Pasitaiko visokių nuotaikų, kartais dienos linksmos, kartais jos – kupinos iššūkių. Didžioji dalis šių žmonių yra draugiški, mylintys, palaikantys vieni kitus. Ten būdama jaučiuosi naudinga, jaučiu bendruomeniškumą. Nors lankausi penktadieniais, mano draugai manęs ima laukti jau nuo ketvirtadienio, – dalijasi Viktorija.

Hobiai – sveikatai

Dažnas sveikatos puoselėjimui nepriskiria hobių. Viktorijai savo klienčių paklausus, kaip jos save lepina, dažna galvoja, jog kalbama apie įvairias kūno procedūras. Tačiau tai yra ir malonūs užsiėmimai, rankdarbiai, knygų skaitymas, bendravimas.

Anot pirtininkės, kiekvienai moteriai būtinas ją palaikančių moterų ratas, kuriame būtų galima nusiimti kaukes ir atsipalaiduoti.

– Mes save matome per kitus žmones, turime tai iškomunikuoti, esame jausminiai žmonės. Vyrams taip pat to reikia, jie taip pat yra jautrūs. Bendruomenės žmonėms – gyvybiškai svarbios. Tačiau kai kurie nekiša nosies iš namų, galvoja „kam aš būsiu įdomus“. Į naudą kiekvienam būtų save išsianalizuoti: kokios mano neigiamos, o kokios teigiamos savybės, ką galiu duoti kitam. Kai kurie žmonės yra pratę tik gauti, o kai esi bendruomenėje, turi ir duoti, – mintimis dalijasi Viktorija.

Baigiantis interviu sveikos gyvensenos puoselėtoja grįžta prie autentiškumo temos. Sako, jog jos manymu, autentiškumas nebūtinai turi reikštis tik pasirinkus sveiką gyvenseną ar nutarus visuomet reikšti savo nuomonę. Kita moteris, pasak jos, autentiška gali pasijusti įsigijusi naujausios mados rankinę ir tapusi vienintele tokia tarp savo pažįstamų.

– Tarkim mano gyvenimo priešingybė yra botoksu lūpas „prisipūtusi“ moteris. Nesakau, kad tai blogai, tik nesuprantu, kam to reikia. Ir tarkim ji įsigyja patį naujausią rankinuką, tai tarp savo draugių ji tikrai bus išskirtinė ir autentiška, – svarsto Viktorija. – Mano nuomone, kuri nebūtinai yra teisinga, tie žmonės, kurie paslepia save po nuostabiausiais rūbais, jie bando kompensuoti kažką, ko savyje jaučia neturintys. Savaitgalį buvau susitikusi su savo pažįstamomis, kurias atradau vienoje Vipasanos stovykloje (tylos stovykloje) ir jos manęs paklausė, kodėl aš visai nesipuošiu. Atsakiau, kad pasipuošiu tada, kai noriu, kai yra proga, o ne tam, kad kitiems sudaryti kažkokį įspūdį. Svarbu gerai jaustis. Man atrodo, kad jeigu žmonės aprangą ir aksesuarus pasirinktų negalvodami, ką pagalvos kiti, tai nei naudotų makiažo, nei puošnių drabužių, jų apranga būtų patogi.

Drąsa būti savimi

Jos manymu, puošnūs drabužiai slepia kompleksus. Ką dar žmonėse yra pastebėjusi moteris? Viktoriją stebina žmonių drovumas, uždarumas.

– Pamenu atsikrausčiau į Tauragę tokia visa patenkinta, švytinti, aplink daug žalumos, aplinka nuostabi, nuotaika gera, sveikinuosi su kaimynais – jie akių nepakelia. Tokie paniurę. Manau tas buvimas nuleidus akis – taip pat yra kompleksas. Gal jie kažkur skuba ar apsimeta, kad skuba... Kur skuba, sriubą išvirti? Žmonės sureikšmina savo vargelius. Patys sau neleidžia būti laimingi. Tu pakelk akis, pažvelk – koks gražus miestas, – kalba Viktorija.

Moters pastebi, jog jos pažįstamųjų tarpe yra ne vienas autentiškas žmogus. Kai kurie propaguoja sveiką gyvenseną, kiti yra išskirtiniai savo versle, treti išskirtinai rūpinasi išvaizda, ketvirti tiesiog nuoširdžiai dirba savo darbą. Ir visus juos vienija bendras bruožas – drąsa būti savimi.