Rasa Juknevičienė: Istorija sugrįžta, ypač neįvertinta

Apie istorinę atmintį ir jos svarbą kuriant ateitį, apie naujausius įvykius – Suomijos narystę NATO, pokalbis su Europos liaudies partijos frakcijos nare Europos Parlamente Rasa Juknevičiene.

Vakaruose jaučiasi žinių trūkumas apie istorinę atmintį

„Istorija vis sugrįžta, ypač neįvertinta iki galo istorija“, – sako europarlamentarė.

„Rusijos kare prieš Ukrainą, apskritai prieš Vakarus naudojami iškreipti istoriniai naratyvai iš Kremliaus pusės yra tęsinys tų procesų, kurie vyko, atrodytų, jau labai seniai, kelios kartos gimę po to. Ir todėl, kad neįvertinti karo nusikaltimai, okupacijos, tai sudaro sąlygas atgimti tiems procesams. Be to, įstojus į Europos Sąjungą ir dirbant, bendraujant su kolegomis iš Vakarų, labai jaučiasi žinių trūkumas ir skirtumas tarp tų šalių, kurios patyrė abi okupacija, tokios kaip nuo Rytų Vokietijos, driekėsi iki mūsų ir kurios buvo Sovietų Sąjungos okupuotos ar aneksuotos, kaip kokia nors Čekoslovakijoje“, – istorinės atminties nuolatinio priminimo svarbą aiškina R.Juknevičienė.

Vos išrinkta į Europos Parlamentą Rasa Juknevičienė įkūrė neformalią istorinės atminties grupę. 2019 metais pačioje pirmoje plenarinėje sesijoje buvo priimta rezoliucija, skirta Ribentropo – Molotovo pakto aštuoniasdešimtmečiui. Šioje rezoliucijoje pirmą kartą buvo paminėta, kad Ribentropo – Molotovo paktas ir slaptieji susitarimai atvedė į Antrąjį pasaulinį karą ir kad jį pradėjo abu, tiek Stalinas, tiek Hitleris. 

„To niekada nebuvo minima ir Putinas tuo naudojosi ir tebesinaudoja, rodydamas į Rusiją kaip vienintelį svarbiausią kovotoją prieš fašizmą, o istorija rodo ką kita. Ir tada labai susinervino Maskva. Labai netikėtai tą pačią savaitę jie sureagavo į tą rezoliuciją.“ – prisimena europarlamentarė. 

Be to, prieš pora metų buvo pradėti ištremtųjų pavardžių skaitymai birželio mėnesį priešais Parlamentą Briuselyje. Renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo ir palaikymo.

„Man pavyko tai, kad kad šis renginys jau gali tapti nuolatiniu ir jau nebe mano komandos su pagalbininkais rengiamu, bet Parlamento nuolatiniu renginiu, kuris būtų būtent tų sovietinių nusikaltimų priminimas“, – džiaugiasi R.Juknevičienė.

Suomija – NATO narė

Svarbus šios savaitės įvykis, Suomijos priėmimas į NATO. Nors suomiai ilgai buvo neutrali šalis, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, suomiai pakeitė nuomonę. 

„Neutrali Suomija buvo gal tik pastaruoju metu, labiau priverstinai, po Antrojo pasaulinio karo, tačiau 1939 metų karą su Rusija, nors ir neteko dalies teritorijos, bet laimėjo“, – primena Rasa Juknevičienė. – „Tad tai nėra kažkas labai naujo suomių istorijoje, bet šis įvykis yra tokios didelės istorinės reikšmės, kartu sunku pervertinti, mes tiktai netrukus tai suvoksim.“ 

Dar 2020-asiais Putinas dar skelbė ultimatumus, kad NATO atitrauktų savo infrastruktūrą iki 1997 metų ribos, tačiau gavosi viskas atvirkščiai,  NATO Ir Rusijos tiesioginė siena padvigubėjo.

„Tai Putino politikos pasekmė“, – pabrėžia europarlamentarė.

Kitos NATO plėtros judėjimo laukiama viršūnių susitikime Vilniuje. Siekiama, kad Ukraina būtų pakviesta į Aljansą, o dar kitame susitikime Vašingtone jau gautų daug rimtesnes saugumo garantijas iš NATO, sako R.Juknevičienė.

Velykiniai linkėjimai – taikos

„Dabar mano palinkėjimas visiems taikos, ir ukrainiečiams, ir mums, kuriuos ukrainiečiai tiesiogine ta žodžio prasme gina nuo tokių baisybių, kokias jiems teko patirti, įgauna prasmę, nes vis tiek baigsis šios baisybės, turi baigtis, tiesa turi nugalėti ir be šito tikėjimo neįmanoma būtų gyventi“, – viltingai pokalbį baigia europarlamentarė.

Tauragesradijas.lt inform. / Parengta FM99