„Ridikiulio” lobius pakilnojus...Rugsėjo 24, 2024

„Ridikiulio” lobius pakilnojus...

Sekmadienį tie, kas domisi žemaičių kalba, ir tie, kas norėjo žemaitiškai paporinti, užsuko į Upynos kultūros na­mų organizuojamą renginį „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis“. Svečius pasitiko trys žavingos damos: Renata Gu­žauskienė, Violeta Razminienė ir Dalia Petkevičienė, ku­rių „ridikiuliuose“ buvo ne tik telefonas, doleriai, bet ir močiutės testamen­tas, parašytas nesuprantama žemaičių kalba. No­rė­damos perskaityti ir perprasti žemaitišką raštą, po­nios pagalbos prašė Juozo Pabrėžos, tikro že­mai­čio, kilusio iš Skuodo krašto. Taip išradingai, ne­tradiciškai ir šmaikščiai buvo pristatytas profeso­rius, lituanistas, že­maičių tarmės tyrinėtojas bei že­maitiškos rašybos normintojas J. Pabrėža.

 

Profesorius susirinkusiems že­maitiška dounininkų tarme pasakojo ir aiškino žemaičių tarmės ypatumus. Anot J. Pabrėžos, žemaičių kalba turėtų turėti kalbos (ne tarmės) statusą, nes ji esanti labai sena – juk net pirmoji lietuviška knyga parašyta žemaičių kalbos pag­rindais, o jos autorius Martynas Mažvydas buvęs tikras žemaitis, dūnininkas nuo Švėkšnos. Žemaitiškos kalbos formavimuisi turėjo įtakos ir garsūs žemaičiai Dionizas Poška, Simonas Stanevičius bei Simonas Daukantas, o labiausiai – Jurgis Ambroziejus Pabrėža, sukūręs žemaičių bend­rinę rašomąją kalbą. Lektorius apgailestavo, jog XIX a. antroje pusėje nei J. A. Pabrėžos, nei Juozo Čiuldos, kito žemaičių kalbininko, parašytos gramatikos nebuvo išspausdintos, kurios galbūt būtų nulėmusios lietuvių bendrinės kalbos formavimą žemaičių tarmės pagrindu.

 

Nors žemaičių tarmė netapo bendrinės lietuvių kalbos pamatas, tačiau profesorius džiaugėsi, jog žemaičių kalbos ir žemaitiško rašto atgimimas prasidėjo 1991 m. balandžio mėnesį Palangoje vykusiame Žemaitijos istorikų, kalbininkų, literatų suvažiavime. Atsirado poreikis įvairiuose Žemaitijos regionuose rašyti žemaičių tarme. J. Pabrėža kartu su profesoriumi Aleksu Girdeniu nutarė suvienodinti žemaitišką rašybą ir 1998 m. sudarė racionalią jos sistemą. Todėl daugelis žemaičių prozininkų ir poetų savo kūrybą jau spausdina žemaitiškai.

 

Prof. J. Pabrėža pažymėjo, jog Seime yra sudaryta ekspertų grupė dėl žemaičių kalbos statuso įteisinimo. O šiuos 2024-uosius net 13 savivaldybių yra paskelbusios Žemaitiško rašto metais. Žemaičiai ne tik kuria gimtąja tarme, bet ir verčia knygas į žemaičių kalbą. Apie tai, jog Antuano de Sent Egziuperi knygą ,,Mažasis princas“ J. Pabrėža išvertė į žemaičių kalbą, „Šilalės artojas“ jau rašė. Šįkart kalbininkas priminė, jog pagrindinis jo tikslas buvo ypatingą knygos dvasią perteikti per žemaitišką fonetiką, sintaksę, morfologiją ir leksiką.

 

Ypatingai šmaikščiai profesorius pristatė žemaitišką leksiką. Atrodo, žemaitis atvažiavo pas žemaičius, tačiau suprasti vieniems kitus nebuvo taip paprasta – kliudė skirtingos patarmės. Žemaičių žodžiai įdomūs ir savo dviskaita, ir būtuoju dažniniu laiku (prie veiksmažodžio prideda žodelį ,,liuob“), ir tuo, jog nemėgsta žodžio ,,labai“. 

 

Perfrazuodamas A. de Sent Eg­­ziuperi veikėją Mažąjį princą, prof. J. Pabrėža klausytojams lin­kėjo matyti ir ieškoti širdimi, nes tada ir Lietuva, ir Že­maitija, ir žemaičių kalba gyvuos amžinai. 

 

Kad į renginį atėję moterys ir vyrai neišeitų pabuvę tik klausytojais, plungiškė literatė Adelė Daukantaitė mokė kurti ketureilį. Žemaičių kalbos skambesį dalyviai pajuto ir skambindami medinėmis lazdelėmis ar trindami akmenis vieną į kitą. O paslaptis, kaip surimuoti bei sudėlioti žodžius į posmelį, poetė atskleidė, pasakodama apie žemaitiškos poezijos ypatumus. Užvirė tikros kūrybinės dirbtuvės, mat dalyvavo nemažai poetų iš visos Žemaitijos, tai kiekvienas stengėsi, kad jo žodis būtų kuo skambesnis, žemaitiškesnis ir surimuotas. Visi ketureiliai, gimę „ridikiulių“ kūrybinėse dirbtuvėse, bus paskelbti socialiniame tinkle.

 

Išklausius prof. J. Pabrėžos paskaitos „Žemaičių kalba, rašysenos ypatumai“ bei pasidarbavus A. Daukantaitės kūrybinėse dirbtuvėse, buvo galima perskaityti ir tai, kas buvo parašyta D. Petkevičienės senelės testamente, kuris ilgai gulėjo sename „ridikiulyje“. Pasirodo, testamentu senolė paliko šneką gimtą prie vaikų ir anūkų stalo... 

 

Renginio metu žemaitiškai poeziją skaitė ir žemaitiškus leidinius pristatė literatai iš Skuodo, Rietavo, Plungės, Varnių, Tauragės, Skaudvilės, Šilalės. O žemaitiškų ketureilių ,,ridikiulių“ susiėjimą vainikavo ištrauka iš triptiko ,,Pakalnučių bažnyčia“, kurį teatralizavo Upynos kultūros namų ,,Damų trio“ (vadovė R. Gužauskienė).  Per poeziją, judesį, dekoracijas atlikėjos perteikė pačias svarbiausias mums vertybes: tikėjimą, kalbos mokėjimą, kelią, vedantį į namus, nuoširdaus žodžio svarbą... Be to, solistė, autorinių dainų kūrėja ir atlikėja R. Gužaukienė džiugino ir savo sukurtomis žemaitiškomis dainomis, kurios sulašėjo į susirinkusiųjų širdis.

 

„Kaip po atlaidų“, – kalbėjo žmonės, išeidami sekmadienio pavakarę iš Upynos kultūros namų.

 

Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ

AUTORĖS nuotr.

https://silales-artojas.lt

 

Užduokite klausimą Klausyti internetu
Šiuo metu
https://www.facebook.com/vaitkusromas
https://kakava.lt/renginys/zaldokyne-i-legendinis-spektaklis-i-taurage/8972/16964
https://taurageszinios.lt/
Šilalės artojas
https://medijufondas.lrv.lt/lt/
renginiai
www.tauragejazz.lt
Kredito unija
https://www.youtube.com/user/tauragesradijas/featured
https://play.google.com/store/search?q=taurages%20radijas&c=apps&hl=en
https://www.ticketmarket.lt/cart/place/12533
lions
Spotify
Komercinė fotografija
Lietuvos Regioninių Radijo Stočių Asociacija

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį

Prenumeruoti