Streikuojantys mokytojai beda pirštu į korupciją švietimo sistemoje ir mažus ūkininkų mokesčius: pinigų valstybėje yra
Mokytojų streikui skirtoje „Pilietiškumo dėlionė“ laidoje karšta diskusija nenutrūko net pasibaigus tiesioginei transliacijai ir virto jos dalyvių lažybomis: žurnalistas Romas Sadauskas įteiks Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovei Meilei Platūkienei kibirėlį savo džiovintų grybų, jeigu kitą rudenį nesuras kandidatų į Seimą sąrašuose šios profsąjungos lyderio Andriaus Navicko pavardės. Bet jei mokytojų streiko organizatorius vis dėlto pasuks į politiką, M. Platūkienė iškeps žurnalistui pyragą. Laidos vedėjas Liudas Ramanauskas pažadėjo lažybų dalyviams po metų priminti jų susitarimą ir informuoti klausytojus, kas laimės.
Skiriasi skelbiami streikuojančiųjų skaičiai
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad streikuojančių mokytojų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) derybos atsidūrė akligatvyje. Pasak šalies vadovo, sunku rasti kompromisą, kai ministro Gintauto Jakšto derybų portfelis beveik tuščias. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, pirmadienį streikavo daugiau nei 1,44 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – apie 1,25 tūkst. mokytojų.
„Lietuvoje skaičius nemažėja, yra apie 3 tūkstančius streikuojančiųjų. Jeigu mokytojas tą dieną neturi pamokų, tai NŠA jo nepriskaičiuoja arba duomenys labai vėluoja. Aš net neradau Alytaus miesto streikuojančiųjų skaičiaus. Tuo jau manipuliuoja ir kitos profesinės organizacijos. Tai reiškia, kad ne viskas yra suvesta, ne viskas teisinga“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė Meilė Platūkienė.
L. Ramanauskas priminė, kad 4 profsąjungos pasirašė sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga jos nepasirašė. Derybos turėjo vykti savaitės pradžioje, jos nieko nedavė ir streiką tęsia.
„Jeigu pažiūrėtumėm, kuri profesinė sąjunga turi didžiausią skaičių švietimo darbuotojų, daugiausiai mokytojų, tai aišku būtų LŠDPS organizacija. Todėl jai labai skaudu matyti, kas vyksta šiuo metu. Pagal įstatymą jie neprivalo atskleisti, kiek turi žmonių profesinėje organizacijoje. Bet mes nemeluojame, aš pati vakar vieną skyrių atidariau, o šiandien kitą. Kodėl nepasirašome? Ar dėl 3,5 proc. algų didinimo reikėjo tų derybų ir pasirašinėti. Realiai susitarimas dėl 10 proc. buvo jau padarytas. Finansų ministrė mini 14 proc., tai kur tas 21 proc., kurį sako švietimo ministras?“ – atkreipė dėmesį į nesutampančius skaičius M. Platūkienė.
Žemaičiai aktyvesni už dzūkus
Profesinės sąjungos atstovė pasidžiaugė žemaičiais, kurie gali pasigirti didžiausia streikuojančių mokytojų dalimi nuo visų to krašto mokytojų. Vilniuje LŠDPS turi daugiausiai skyrių, bet streike dalyvaujančių mokytojų dalis ten mažesnė.
„Skambina tėtis iš Klaipėdos rajono, kurio vaikas eina į Klaipėdos miesto mokyklą, ir sako, kad nuo rugsėjo 29 d. streikuoja visi pradinė mokykla. Visa streikuoja. Nekelia jokių pretenzijų ir sako: jūs šaunuoliai esate. Puikiai supranta situacija, kad tai, kas šiuo metu vyksta, yra nenormalu“, – kalbėjo M. Platūkienė.
Lazdijų rajone gyvenantis R. Sadauskas pastebėjo, kad dzūkai nėra tokie aktyvūs, kaip žemaičiai.
„Pas mus tik antroje švietimo įstaigoje šiomis dienomis įsisteigė LŠDPS skyrius, bet apie streiką rajone nekalbama. „Dviejų Lietuvų“ skirtis egzistuoja ir švietimo srityje, nes mokytojas, kažkur Vilniuje gaunantis truputį virš tūkstančio eurų algą, jaučiasi nuskriaustu tarp 2-3 tūkst. uždirbančių žmonių. O mažame provincijos miestelyje, kur vidutinė alga vargiai siekia minimalią, mokytojas jau yra beveik ponas. Bent jau su mokinių tėvais bendraudamas jis nesijaučia skurdžiumi. Skiriasi ir klasių dydis – vienur jos perpildytos, o kitur kalbama, ar išliks mokykla, ar pasieks minimalų privalomą mokinių skaičių“, – svarstė žurnalistas.
Jo teigimu, egzistuoja ir politiniai skirtumai – būtų įdomu pasižiūrėti, kurios partijos valdo tas savivaldybes, kuriose aktyviausiai streikuojama.
Kodėl streikai kyla prieš rinkimus?
„Jeigu visiškai nesidomėčiau politiniais įvykiais ir net nežinočiau, kada Lietuvoje vyksta rinkimai, tai vien išgirdęs žinią apie mokytojų streikus, jau galėčiau numatyti, kad jie prisiartino. Praeitas streikas, kai į ministeriją buvo lipama pro langus, taip pat vyko likus metams iki rinkimų“, – kalbėjo R. Sadauskas.
M. Platūkienė tokiam streiko siejimui su artėjančiais rinkimais prieštaravo ir kalbėjo, kad išrinkus naują valdžią tenka laukti, kol bus paskirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
„Atsiminkim, kaip ilgai laukėm praeitos kadencijos ministro paskyrimo. Tik tada, kai valdžia susiformuoja, gali pranešti, kad norėsi su ja derėtis. Ir dabar metus laiko derėjomės, o 2022 m. kovo 2 d. pasirašome kolektyvinę šakos sutartį. Buvo netenkinami reikalavimai, kurie tęsėsi nuo 2001 m. ir juos vis perkelia į kitas derybas, o dabar sako, kad atsirado kažkokie nauji. Ne, jie nėra nauji, bet lygiai tie patys. Lapkritį pranešame, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. jau eisime derėtis toliau. Vasario mėnesį vyko du susitikimai tik dėl protokolo pasirašymo, kaip vyks derybos“, – sakė profesinės sąjungos atstovė.
M. Platūkienė įsitikinusi, kad paankstinti derybų nebuvo įmanoma, o liepos mėnesį pirmą kartą istorijoje buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.
L. Ramanausko paklausta, ar iš tikrųjų visi nesutarimai „remiasi tik skaičiais, po kuriais slepiasi pinigai mokytojams“, profesinės sąjungos atstovė kalbėjo, kad kiti streiko reikalavimai – ne ką mažiau svarbūs.
„Pavyzdžiui, viena Alytaus mokykla nestreikuoja, nes ji buvo ant uždarymo ribos. Bet yra daug svarbių klausimų, ypač apie mokytojų padėjėjus – siekiame, kad būtų pagerintos jų darbo sąlygos, o asignavimai ateitų iš pačios ministerijos. Dėl klasių mažinimo, tai visiškai neįsivaizduoju, su kuo sutiko kitos profesinės sąjungos. Jeigu mes turime 150 mokinių, tai gauname pinigų 5 klasėms. Jeigu padarome po 26 mokinius klasėje, tai ar Alytaus miesto savivaldybė duos pinigų šeštai klasei? Nėra net apie ką kalbėti“, – teigė M. Platūkienė.
Ji stebėjosi, kodėl asignavimai mokytojų algoms atkeliauja į savivaldybes, o sveikatos apsaugos įstaigos gali gauti lėšas tiesiogiai, nors kažkada taip būdavo finansuojamas ir švietimas.
Kas nori didesnių mokesčių?
R. Sadauskas suabejojo, ar didesnių algų reikalaujančių mokytojų streikui pritariantys moksleivių tėvai nusiteikę daugiau mokėti už švietimą.
„Pinigų valstybėje yra tiek, kiek jų yra. Ar mes nusiteikę mokėti ne 21, o kokius 25 proc. PVM ir panašiai keliais procentukais didesnį Gyventojų pajamų mokestį? Uždavus tokį klausimą, kiekvienas atsako: „Ne iš manęs“. Paimkit kažkur kitur – iš oligarchų, prabangaus nekilnojamojo turto, kontrabandos, o aš nenoriu daugiau mokėti. Noriu geresnio švietimo, noriu, kad mano vaiko mokytojas, kurį pažįstu, daugiau uždirbtų ir jaustųsi oresnis. Bet sumokėti už tai nenoriu. Tai manau, kad čia yra visuomenės susitarimo, ar mes norime daugiau mokėti už švietimą, klausimas. Ir klausimas ar mokytojas su padidėjusia alga, atėjęs į parduotuvę ir pamatęs, kaip viskas pabrango dėl padidinto PVM, labai apsidžiaugs? Ar žinote, iš ko paimti pinigus mokytojams – gal policininkų ar gaisrininkų?“ – provokavo žurnalistas.
M. Platūkienė atkirto, kad jai labiausiai patiko neseniai išgirsta frazė, esą mokytojai atsakingi ir už teroristų išpuolį Izraelyje.
Romas Sadauskas ir Meilė Platūkienė
Pinigų valstybėje yra
„Finansavimo šaltinių jau tiek Vyriausybei yra pateikta, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sėkmingai visus ignoruoja. Jau vien tiktai švietime yra lėšų. Pačioje švietimo sistemoje yra baisi korupcija. Pakalbėkim, kiek iškeliauja neteisingai į aukštąsias ir profesines mokyklas. Tūkstantmečio mokyklos projektai – matysime, kiek ten nuplauks pinigėlių. Jeigu žiūrėtumėm į atlyginimų pusę, tai ten yra tik maža dalelytė. Visą kitą sudaro niekiniai projektai. O jeigu žiūrėtumėm plačiau, tai yra tų pinigų valstybėje. Tai sako ir politikai, kai dabar vyksta mūsų susitikimai su Seimo frakcijomis“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
M. Platūkienė teigė pritarianti mokesčių reformai
„Kodėl dabar mokytojai, kurie uždirba mažiausiai, moka didžiausius mokesčius, o ūkininkai 1-2 ar daugiausiai 5 procentus ir kas du metus keičia naujus lizinginius automobilius? Šalia tokių žmonių aš esu absoliutus ubagas ir dar vergas su tiek pamokų, kai mūsų etato dalis mažai skiriasi nuo vidutinio darbo užmokesčio, Tai einu į oro uostą, kaip ten skelbia, dirbsiu 3 ar 4 dienas ir uždirbsiu didesnį atlyginimą, negu mokytojas. O gal pažiūrim visų valstybinių institucijų atlyginimus?“, – piktinosi ponia Meilė.
„Daug neatsakytų klausimų – problema dar neišspręsta“, – apibendrino pokalbį L. Ramanauskas.
Tauragesradijas.lt inform. / Parengta FM99
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas
Tauragesradijas.lt inform.