Tauragės miškuose – išskirtinis tyrimas, keičiantis miškų matavimo galimybes

Tauragės regiono miškai tapo svarbaus technologinio projekto dalimi. Pasitelkus lazerinį skenavimą, per dvejus metus iš oro išmatuota ir nufotografuota daugiau kaip 140 tūkst. hektarų teritorijos. Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik sukurti trimatį miško vaizdą, bet ir surinkti duomenis apie medžių aukštį, jų išsidėstymą bei miško išteklius. Tauragėje išbandyti metodai ateityje gali padėti tiksliau ir efektyviau inventorizuoti Lietuvos miškus.

Tauragės miškai – didelio masto tyrimų vieta
2025 ir 2026 metų vasaromis Tauragės regione vyko išskirtinio masto miškų matavimo darbai. Naudojant lazerinio skenavimo technologiją, iš oro buvo nuskenuota ir nufotografuota daugiau kaip 140 tūkst. hektarų teritorijos.

Projektą pagal Valstybinės miškų tarnybos užsakymą įgyvendino Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su partneriais – VšĮ „Forest 4.0“ ir Valstybinio miškotvarkos ir geodezijos biuro filialu Balstogėje.

Tauragės miškuose buvo išbandyti skirtingi skenavimo būdai, pasitelkti pilotuojami ir bepiločiai orlaiviai bei ultralengvasis orlaivis. Surinkti duomenys buvo lyginami su tiesiogiai miške atliktų kontrolinių matavimų rezultatais.

Pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kiek patikimos informacijos apie miško išteklius galima gauti nuotoliniu būdu ir kokiais atvejais vis dar būtini miškininkų atliekami matavimai vietoje.

Ką apie Tauragės miškus gali atskleisti lazeris?
Lazerinis skenavimas leidžia per palyginti trumpą laiką surinkti milijonus tikslių matavimų didžiulėje teritorijoje.

Virš miško skrendantis orlaivis siunčia lazerio impulsus, kurie atsispindi nuo medžių viršūnių, šakų ir žemės paviršiaus. Pagal jų grįžimo laiką nustatomi atstumai, o surinkti duomenys panaudojami trimačiam miško modeliui sukurti.

Taip galima įvertinti medžių aukštį, lajų išsidėstymą, miško struktūrą ir net po medžių lajomis esantį žemės reljefą.

Tačiau vien surinkti duomenis nepakanka. Specialios kompiuterinės programos turi atpažinti atskirus medžius, išskirti jų lajas ir apskaičiuoti miško rodiklius.

Būtent šis etapas Tauragės projekte buvo itin svarbus – siekta patikrinti ne tik pačią skenavimo technologiją, bet ir tai, kaip surinktus duomenis paversti praktiškai miškininkystėje naudojama informacija.

Tauragėje išbandyta technologija – ne pirmasis bandymas Lietuvoje
Nors Tauragės regione atlikti darbai išsiskiria savo mastu ir siekiu patikrinti visą duomenų apdorojimo procesą, lazerinio skenavimo technologija Lietuvos miškuose naudojama jau ne vienus metus.

Pirmieji tokie bandymai VMU veikloje pradėti dar 2008 metais Dubravos miške, Kauno rajone. Tuomet lazerinio skenavimo rezultatai buvo lyginami su tradiciniais miško matavimais. Nustatyta, kad bendras tirtų kirtimui paruoštų plotų medienos tūris nuo vietoje atliktų matavimų rezultatų skyrėsi mažiau nei vienu procentu. Vis dėlto daliai kitų rodiklių nustatyti technologija dar nebuvo pakankamai tiksli.

Vėliau lazerinis skenavimas pradėtas taikyti gerokai plačiau. 2019–2022 metais Nacionalinė žemės tarnyba surinko visą Lietuvos teritoriją apimančius lazerinio skenavimo duomenis, o nuo 2025 metų vykdomas pakartotinis šalies teritorijos skenavimas.

VMU šiais duomenimis naudojasi nuo 2022 metų. Vien 2024 metais ši technologija pasitelkta daugiau kaip 4 tūkst. atrinktų miško sklypų informacijai atnaujinti.

Tauragės projektas tapo dar vienu svarbiu etapu – čia dideliu mastu tikrinta visa technologinė grandinė nuo duomenų surinkimo iki konkrečių miško išteklių rodiklių apskaičiavimo.

Ar ateityje miškininkams reikės mažiau matuoti miške?
Lazerinis skenavimas gali gerokai pakeisti įprastą miškų inventorizacijos procesą, tačiau visiškai pakeisti miškininkų darbo kol kas negali.

Sudėtingos struktūros miškuose, kur medžių lajos persidengia, o po aukštesniais medžiais auga mažesni, ne visus rodiklius įmanoma tiksliai nustatyti iš oro. Tiesioginio specialistų vertinimo reikia ir nustatant kai kuriuos medžių pažeidimus ar kitus specifinius požymius.

Vis dėlto nuotoliniai matavimai leidžia iš anksto įvertinti didelius miško plotus ir nustatyti, kur būtini papildomi tyrimai.

Tai reiškia, kad miškininkų darbas ateityje galėtų būti organizuojamas efektyviau: daugiau informacijos surenkama nuotoliniu būdu, o specialistai vyksta į tas vietas, kuriose reikia patikrinti ar patikslinti konkrečius duomenis.

Surinkti duomenys bus vertingi ir po daugelio metų
Dar vienas lazerinio skenavimo privalumas – galimybė išsaugotus duomenis panaudoti ateityje.

Net jei šiandieninės kompiuterinės programos dar negali pakankamai tiksliai apskaičiuoti visų miško rodiklių, tobulėjant technologijoms prie anksčiau surinktų duomenų bus galima sugrįžti ir juos analizuoti naujais metodais.

Be to, pakartotinai skenuojant tą pačią teritoriją galima palyginti skirtingų metų rezultatus ir vertinti miško pokyčius.

Taigi Tauragėje atlikti matavimai yra ne tik dabartinės miškų būklės duomenų šaltinis, bet ir pagrindas būsimiems tyrimams.

Tauragės miškuose įgyvendintas projektas rodo, kaip šiuolaikinės technologijos gali prisidėti prie tikslesnio miško išteklių vertinimo. Nors žmogaus darbas miške išlieka būtinas, lazerinis skenavimas atveria galimybes didelius miškų plotus stebėti ir vertinti greičiau, nuosekliau bei efektyviau.

Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos informaciją.

Valstybinių miškų urėdija

Šaltinis: Valstybinių miškų urėdija