„Vilkų lenktynėse“ dalyviai varžėsi ne tik tarpusavyje – svarbiausia buvo įveikti save

Rugpjūčio 15-ąją Dykros etno resort (Lukšiškių kaimas) apylinkėse pirmą kartą surengtos „Vilkų lenktynės“ – keturių kilometrų kliūčių bėgimas, kuriame 60 dalyvių teko įveikti miškus, pievas, vandenį, griovius, ūkininkų teritorijas ir specialiai įrengtas kliūtis. Pasak organizatorių, pagrindinė renginio mintis paprasta – vienintelis tikras varžovas trasoje esi tu pats.

„Vilkų lenktynių“ idėja organizatorių galvose brendo maždaug pusantrų metų. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstanti Gedimino Tamulyno šeima turėjo tam tinkamą vietą, techniką ir kitus reikalingus resursus, tačiau galutinį postūmį idėjai suteikė prisijungę Saulius Bucius ir vėliau prisijungusi Dilanta Jokubauskaitė.

„Mintys apie tokias lenktynes sukosi jau seniai, bet atėjus tinkamam laikui atsirado žmonės, kurie ne tik paskatino šią idėją įgyvendinti, bet ir pilnavertiškai ėmėsi organizacinių darbų. Prisijungus Sauliui Buciui ir Dilantai Jokubauskaitei mintis tapo kūnu“, – pasakoja vienas renginio iniciatorių Gediminas Tamulynas.

Vilkas – neatsitiktinis simbolis
Renginio pavadinimą padiktavo pati vieta. Aplinkiniuose miškuose gyvena vilkai, o šis gyvūnas organizatoriams simbolizuoja išmintį, drąsą, ryžtą ir atkaklumą.

Panašiai kaip vilkas gamtoje, „Vilkų lenktynių“ dalyvis turi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos – bėgti per mišką ir pievas, šokti per griovius, bristi per vandenį bei įveikti įvairias žmogaus sukurtas kliūtis.

„Šios lenktynės iš esmės yra apie savęs įveikimą. Čia vienintelis tikras varžovas esi tu pats. Turi pabandyti peržengti ribą, kurią pats sau esi nusibrėžęs. Norime, kad finiše žmogus galėtų pasakyti: aš įveikiau, aš nugalėjau save. Nes labai dažnai ribos egzistuoja tik mūsų galvose“, – sako organizatorius.

Keturi kilometrai, kuriuose nuobodžiauti nebuvo kada
Pirmosiose „Vilkų lenktynėse“ dalyvavo 60 žmonių – nuo visiškai nesportuojančių iki dalyvių, atvykusių kovoti dėl pergalės.

Trasos ilgis siekė apie 4 kilometrus, o nauja kliūtis dalyvių laukė maždaug kas 200–300 metrų. Dirbtinės rungtys buvo maišomos su natūraliomis vietovės kliūtimis.

Vienomis ryškiausių tapo ūkišką aplinką atspindinčios rungtys. Dalyviams teko įveikti šiaudų rulonus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodė smagūs ir paprasti, tačiau po kelių ankstesnių kliūčių tapo gerokai rimtesniu fiziniu išbandymu.

Karštą vasaros dieną daugiausia šypsenų sukėlė vandens kliūtys.

Tačiau viena sunkiausių užduočių buvo visai kitokia – ilgesnė žvyrkelio atkarpa nešant nepatogų medžio rąstelį. Organizatorių teigimu, tai tapo ne tiek fiziniu, kiek psichologiniu išbandymu: kai nėra įspūdingos kliūties ir lieka tik nuovargis, kelias bei noras nesustoti.

Finiše – emocijos, dėl kurių verta organizuoti
Pirmosios lenktynės sąmoningai surengtos nedideliam dalyvių ratui. Organizatoriai norėjo išbandyti formatą, pamatyti silpnąsias vietas ir išgirsti dalyvių pastabas prieš renginiui augant.

Tačiau didžiausią įspūdį organizatoriams paliko ne rezultatai ir ne pati trasa.

„Labiausiai mus džiugino finišavusių žmonių emocijos. Nustebino, kiek daug ten buvo tikro džiaugsmo ir laimės. Kai kuriems dalyviams ši trasa buvo labai rimtas iššūkis, todėl jų veiduose finiše tiesiog matei: „Aš įveikiau.“ Tada supranti, dėl ko visa tai darai“, – pasakoja organizatoriai.

Nugalėtojais tapo ir suaugusieji, ir vaikai
Dalyvių įveikimo laikas buvo fiksuojamas, o varžytis buvo galima komandomis arba individualiai – „pavieniais vilkais“.

Komandų įskaitos nugalėtojai:

1 vieta – Rasa Šajaukienė, Deividas Šajauka ir 12-metis Justas Kerinas.
2 vieta – Ieva Stasytytė, 15-metis Rokas Baranauskas ir 9-metė Ugnė Baranauskaitė.
3 vieta – Neilita Budnikaitė, Rokas Bendikas ir Justas Sakalauskas.

Individualioje įskaitoje:

1 vieta – Paulius Lukočius.
2 vieta – Ramutis Preikšaitis.
3 vieta – Gvidas Šeputis.

Tai, kad tarp prizininkų pateko ir 9 bei 12 metų dalyviai, organizatoriams tapo dar vienu ženklu, jog ateityje renginyje verta skirti daugiau dėmesio šeimoms.

Vietoje įprasto medalio – vilko iltis
„Vilkų lenktynėse“ kuriama ir savita apdovanojimų sistema. Kiekvienas trasą įveikęs dalyvis gauna vilko iltį – simbolinį įrodymą, kad tą dieną sugebėjo peržengti savo ribas.

Tačiau viena iltis – tik pradžia. Galutinis dalyvio tikslas yra surinkti penkias vilko iltis ir iš jų sudaryti pilną vėrinį. Trys iltys bus renkamos įveikiant dieninius „Vilkų lenktynių“ bėgimus, dar dvi – naktinių išbandymų metu.

Taip apdovanojimas tampa ne vien vienų lenktynių prisiminimu, bet ilgalaike dalyvio kelione. Kiekviena nauja iltis žymi dar vieną įveiktą trasą ir dar vieną kartą įveiktą save.

„Norime, kad žmogus turėtų priežastį sugrįžti. Pilnas penkių ilčių vėrinys turėtų reikšti ne tai, kad dalyvavai viename renginyje, o tai, kad nuėjai visą Vilkų lenktynių kelią“, – sako organizatoriai.

Ateityje – vaikų trasa, naktiniai bėgimai ir dalyviai iš užsienio
Pirmosios „Vilkų lenktynės“ organizatoriams buvo tik pradžia.

Kitam renginiui komanda planuoja pradėti ruoštis jau sausio–vasario mėnesiais. Tiksli data dar bus aptariama, tačiau plėtros kryptis jau aiški.

Kitais metais planuojama įrengti atskirą trasą mažiesiems dalyviams, kurią jie galėtų įveikti kartu su tėvais.

Ilgalaikė organizatorių vizija dar ambicingesnė – „Vilkų lenktynes“ išauginti į kasmetinį kelių dienų renginį, kuriame dalis rungčių vyktų ir naktį, o į Lietuvą varžytis atvyktų dalyviai iš kaimyninių valstybių.

Pirmąsias lenktynes organizavo Gediminas Tamulynas, Saulius Bucius ir Dilanta Jokubauskaitė. Jiems talkino dar 16 bičiulių ir savanorių.

Organizatoriai taip pat dėkoja prie pirmųjų „Vilkų lenktynių“ įgyvendinimo prisidėjusiems draugams iš „Barber Ring“ ir „Da Feng“ restorano.

O į klausimą, kodėl žmogui verta kada nors stoti prie „Vilkų lenktynių“ starto linijos, organizatoriai atsako labai trumpai:

„Todėl, kad įveiktum save.“

Pranešimas spaudai