Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas – beveik 400 metų gyvuojanti tradicija

Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas – beveik 400 metų gyvuojanti tradicija, išlikusi nepaisant karų, maro, caro ir sovietmečio draudimų.

Tauragės radijo studijoje, kartu su kunigu, muzikologu dr. Sauliumi Stumbra leidžiamės į šios gyvosios kultūros paveldo formos istoriją – nuo XVII a. ištakų iki šiandienos skambesio. Tai pasakojimas apie giesmes, perduodamas iš lūpų į lūpas, apie žemaitišką dvasią, kuri gyvena balse, atmintyje ir bendruomenėje. Tradicija, kuri nėra muziejuje – ji gyva tol, kol yra kas ją gieda. Kalbino Rima Bandzinaitė - Latožienė.

Kai kalbame apie kultūros paveldą, dažniausiai mintyse išnyra architektūra, liaudies menas ar senieji amatai. Tačiau yra tradicijų, kurios gyvena ne akmenyje, o žmogaus balse ir širdyje. Viena tokių – Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas, į Lietuvos  nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas dėl savo unikalumo, gyvybingumo ir nepaprastos istorinės tvaros. Žemaičių Kalvarijos kalnų maldos ir giesmės – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionuose  paplitusi  katalikiška  liaudies pamaldumo praktika, pradžią gavusi Žemaičių Kalvarijoje ir paplitusi po visas Telšių vyskupijos parapijas, giedama bažnyčiose ir namuose per Gavėnią ir Didžiąją savaitę, taip pat per šermenis bei kitus mirusiųjų minėjimus.

Tauragesradijas.lt inform.